Algė Savickaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Algė Savickaitė''' ([[1940]]  m. [[gegužės 1]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]  – [[2011]]  m. [[gruodžio 13]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])  – žymi Lietuvos teatro pedagogė.

Algė Savickaitė gimė [[1940]]  m. [[gegužės 1]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], tarpukario Lietuvos diplomato šeimoje. Tėvas [[Mykolas Savickas]] buvo Lietuvos konsulu [[Latvija|Latvijoje]], dėdė [[Jurgis Savickas]] - – diplomatas ir rašytojas, porą sezonų direktoriavęs [[Kauno valstybinis dramos teatras|Kauno valstybiniame dramos teatre]]. Pedagogės mama [[Angelė Rudaitytė]] dirbo Tautos ir „Vilkolakio” teatruose. Algė Savickaitė baigė M.Melnikaitės vidurinę mokyklą ir [[1958]]  m. įstojo į [[LMTA|Lietuvos valstybinę konservatoriją]], kurią baigė [[1962]]  m. ir įgijo dramos [[aktorius|aktorės]] specialybę (kurso vadovė prof. I. Vaišytė, pedagogas Vl. Ilinkovskis).

[[1962]] m. -–[[1964]]  m. Algė Savickaitė buvo Lietuvos televizijos ir radijo komiteto režisieriaus asistentė, nuo [[1964]]  m. - – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]) dėstytoja, menotyros kandidatė ([[1973]]  m.), nostrifikuota daktarė ([[1993]] m.), docentė ([[1976]]  m.), profesorė ([[1995]]  m.). [[1966]] m.- –[[1969]]  m. mokėsi ir baigė Leningrado (dabar [[Sankt Peterburgas]]) valstybinį teatro, muzikos ir kinematografijos institutą (buv. [[LGITMiK]], dabar [[SPbGATI]])) ir įgijo [[režisierius|režisierės]] bei [[pedagogas|pedagogės]] specialybę. Jos režisūros vadovas buvo L. Grinšpunas, o aspirantūros vadovas - – profesorius L. Makarjevas. Režisūros praktiką atliko Georgijaus Tovstonogovo vadovaujamame Didžiajame dramos teatre (BDT). [[1974]] m. - –[[1975]]  m. stažavosi Lenkijoje, Varšuvos valstybinėje aukštojoje teatro mokykloje (PWST). Mokslinis vadovas - – Tadeuszas Lomnickis. Stažavosi Vroclavo teatre pas Jerzy Grotowskį ir Krokuvoje pas Konradą Swinarskį.

Savickaitė iš viso paruošė 113 dramos aktorių ir 50 studentų vokalistų. Operos katedroje nuo 1992  m. jos dėstomą Vaidybą baigė apie 50 studentų vokalistų. Svarbi jos kūrybos sritis - – studentų diplominiai spektakliai. Studentų spektakliai gerai įvertinti tarptautiniuose festivaliuose: „Cimbelino" projekte (1992-19931992–1993), S. Mrozeko „Serenada" Lijone (Prancūzija, 1996), Z. Neimano „Užburtoji kiaušinienė" Bezansone (Prancūzija, 1999). Pastaruosius spektaklius vaidino Operos katedros studentai, su kuriais taip pat pastatė Moliere´o „Tartiufą ", Beaumarchais „Figaro vedybas "„, Janio Rainio „Pūsk, vėjeli"vėjeli“, Bernardo Shaw „Sudužusių širdžių namai“.

Tarp buvusių jos mokinių - – [[Regina Arbačiauskaitė]], [[Jonas Braškys]], [[Eimutis Braziulis]], [[Donata Kielaitė]], [[Genovaitė Ciplinskaitė]], [[Vytautas Grigolis]], [[Kristina Gudonytė]], [[Vytautas Kernagis]], [[Ingrida Kilšauskaitė]]. [[Sigitas Račkys]], [[Vladas Radvilavičius]], [[Vytautas Rumšas]], [[Romanas Savickas]], [[Adolfas Večerskis]], [[Irena Žitkutė]], [[Rimantas Bagdzevičius]], [[Antanas Bernotas]], [[Stasė Ivanauskaitė]], [[Ina Kartašova]], [[Irena Leonavičiūtė]], [[Valentinas Masalskis]], [[Viktoras Mikulevičius]], [[Algimantas Norvila]], [[Jūratė Onaitytė]], [[Olga Pocevičiūtė]], [[Algimantas Pociūnas]], [[Nina Radaitytė]], [[Remigijus Sabulis]], [[Robertas Vaidotas]], [[Silvija Zinkevičiūtė]], [[Valdas Žilėnas]], [[Saulius Bareikis]], [[Dalia Brenciūtė]], [[Julius Dautartas]], [[Olegas Ditkovskis]], [[Sigitas Jakubauskas]], [[Saulius Kizas]], [[Virginija Kochanskytė]], [[Rimanta Krilavičiūtė]], [[Edmundas Leonavičius]], [[Silvija Mieliauskaitė]], [[Nijolė Oželytė]], [[Regina Šaltenytė]], [[Antanas Venckus]].