Alban Berg: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Albanas Bergas | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1885|0...
 
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 39:
1907 m. A. Bergas sutiko pradedančią operos solistę Helenę Nahovski, kurią įsimylėjo ir vedė 1911 m. gegužės 3 d. Pora apsigyveno Hytcingo Vienos priemiestyje. Tarp jo draugų buvo architektas [[Adolfas Lozas]] ir tapytojas bei rašytojas [[Oskaras Kokoška]]. Šiuo laikotarpiu A. Bergas sukūrė pirmuosius reikšmingus savo kūrinius: „Sonatą pianinui“ (op. Nr. 1), „Styginių kvartetą“ (op. Nr. 3). Jis nemokėjo organizuoti savo kūrinių viešo pristatymo ir patraukti kritikų dėmesio. 1913 m. kovo 31 d. A. Šionbergo mokinių koncertas Vienoje pakenkė A. Bergo reputacijai, kai per jo kūrinio atlikimą publika pradėjo protestuoti dėl muzikos moderniškumo. Buvo iškviesta [[policija]] ir renginys nutrauktas. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]] A. Bergas buvo nusiteikęs patriotiškai. Jis pradėjo tarnybą 1915 m. ir tarnavo Vengrijos pasienyje, jo susižavėjimas kario gyvenimu išblėso, kas vėliau atsispindėjo operoje „Vocekas“. Dėl silpnos sveikatos jis buvo perkeltas dirbti į karo ministeriją Vienoje. Po karo [[Arnoldas Šionbergas|A. Šionbergas]] jį paskyrė idealistinės Privačių muzikinių pasirodymų draugijos vadovu. Draugija propagavo moderniąją muziką ir nutraukė veiklą 1921 m. Kadangi daugelis A. Bergo kūrinių buvo atliekami draugijos koncertuose, jis pradėjo patraukti publikos dėmesį savo kompozitoriaus talentu. 1920 m. jis tapo redaktoriumi ir pradėjo rašyti muzikos klausimais ''Musikblätter des Anbruch'' žurnale. 1922 m. A. Bergas užbaigė savo pirmąją ir vėliau garsiausią operą „Vocekas“ (''Wozzeck''), pagal [[Georg Büchner|G. Biuchnerio]] 1837 m. pjesę „Voicekas“. Jis ją publikavo savo lėšomis ir su [[Gustavas Maleris|G. Malerio]] našlės Almos parama, tačiau artimiausioje perspektyvoje negalėjo tikėtis jos pastatymo.
 
1923 m. A. Bergas sudarė sutartį su Vienos „Universal“ leidybine firma, kuri nuo to laiko rūpinosi jo kūrinių publikavimu. A. Bergo kompozitoriaus žinomumas pradėjo augti, jo „Styginių kvartetas“ atliktas Zalcburge. Susidomėta operos „Vocekas“ pastatymu, kuris įvyko 1925 m. gruodžio 14 d. [[Berlynas|Berlyne]]. Opera susilaukė sėkmės, A. Bergas išgarsėjo tarptautiniu mastu. 1925 m. pradžioje jis priėmė A. Šionbergo dvylikatonalinės muzikos kompozicijos metodą pritaikydamas jį nuosavam, labiau eklektiniam stiliui. 1925 m. gegužę Alma Maler jį supažindino su vedusia Hana Fuchs-Robetin. Tuo metu A. Bergas buvo atšalęs nuo savo žmonos ir Hana tapo jo naująja mūza, pavyzdžiui, operai „Lulu“ pagal [[Frank Wedekind|F. Vedekingo]] pjeses. 1932 m. A. Bergas įsigijo vilą praleisti vasaras Karintijos kalnuose. 1933 m. Vokietijoje įsigalėjo [[fašizmas]], neprielankus modernistinei muzikai. A. Šionbergas išvyko į Ameriką, A. Bergo silpna sveikata dar labiau suprastėjo. 1935 m. jis pradėjo kentėti nuo atsinaujinančių abscesų. 1935 m. gruodžio 17 d. jis buvo hospitalizuotas Vienoje, nustatytas kraujo apnuodijimasužkrėtimas. Po to sekė keletas širdies priepuolių, po kurių kompozitorius mirė 1935 m. gruodžio 24 d. šalia žmonos Helenės.
 
Po 1950-ųjų jo opera „Vocekas“ buvo dažnai atliekama teatruose, tačiau operos „Lulu“ užbaigimą ir pastatymą blokavo Helenė Berg. Po jos mirties operos trečiąjį veiksmą užbaigė austrų kompozitorius Frydrichas Cercha ir pilnos operos premjera įvyko 1979 m. Paryžiuje. Paskutiniuoju A. Bergo kūriniųkūriniu yra „Koncertas smuikui“, kurį užsakė JAV smuikininkas Luisas Krasneris 1935 m., ir kuris buvo skirtas tik ką mirusiai A. Maler dukteriai Manon Gropijus. Jo garsiausi kūriniai: opera „Vocekas“ parašyta atonalioje harmonijoje, „Lulu“ − dvylikatonėje.
 
== Literatūra ==