Sukinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Sukinio sąvoką 1925 metais pradėjo vartoti [[S. Gaudsmitas]] su [[Dž. Ūlenbekas|Dž. Ūlenbeku]] (abu iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]]). Pagal jų hipotezę, elektronas turi sukinį, kuris sukelia elektrono [[magnetinis momentas|magnetinį momentą]]. Remdamasis elektrono sukiniu, [[V. Paulis]] ([[Šveicarija]]) suformulavo draudimo principą, teigiantį, kad du tos pačios sukinio projekcijos elektronai negali būti tos pačios kvantinės būsenos. [[Elektronas|Elektrono]] sukinio ir su juo susijusio [[magnetinis momentas|magnetinio momento]] buvimą rodo reliatyvistinė [[Dirako lygtis]].

 

Dalelių savybes apibūdinančių parametrų yra labai daug. Svarbiausi jų – masė, elektros krūvis, sukinys ir gyvavimo trukmė. Iš visų išvardytų parametrų paaiškinti reikėtų tiktai sukinį. Anksčiau galvota, kad sukinys kiekybiškai apibūdina dalelės sukamąjį judėjimą. Dalelę galima laikyti besisukančiu rutuliuku. Sukantis elektringajai dalelei, atsiranda apskritiminė srovė, kuri sukuria magnetinį lauką. Tačiau remiantis tokiu modeliu elektrono įsivaizduojamo paviršiaus taškai turėtų suktis greičiau už šviesą, kas prieštarauja reliatyvumo teorijai. Todėl nutarta laikyti, kad sukinys yra tiesiog dalelių savybė kaip ir masė ar elektros krūvis, be kurių jos neegzistuoja.