Galšia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 28:
Nuo [[XIII a.]] Alšėnai buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] Alšios (Galšios) dalinės kunigaikštystės centras. Nuo [[XIV a.]] pabaigos Alšėnus valdė [[Alšėniškiai|Alšėnų kunigaikščių]] giminė. Jos pradininkas [[Jonas Alšėniškis]] apie [[1390]] m. savo valdose pastatė pilį, prie pilies įsikūrė miestelis. [[XV a.]] pradžioje pastatyta pirmoji bažnyčia. [[XVI a.]] antroji pusėje [[Bagdonas Sapiega]] ją atidavė [[reformatai|reformatams]], vėliau grąžinta [[katalikai|katalikams]].<ref>{{VLE|VI|369|[[Petras Gaučas]]|Galšia}}</ref>
[[1533]] m. [[Povilas Alšėniškis]], siekdamas [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupo]] vietos, miestelį perleido karalienei [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]], o ši savo favoritei Elenai Dubovickai, kurios vyras buvo [[Naugarduko vaivada]] [[Povilas Ivanovičius Sapiega|Povilas Sapiega]]. Jų įpėdinis [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] vice[[kancleris]] [[Povilas Steponas Sapiega]] [[1610]] m. ant Olšankos upelio kranto pastatė vienus gražiausių [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašte]] [[barokas|barokinius]] [[Alšėnų pilis|Alšėnų rezidencinės pilies rūmus]], [[1618]] m. trinavę barokinę [[pranciškonai|pranciškonų]] bažnyčią (perstatyta [[XVIII a.]] viduryje).<ref>{{LTE|I|170||Alšėnai}}</ref> Pilis turėjo šildymo sistemą, vandentiekį ir kanalizaciją, pilies menės buvo puoštos [[italai|italų]] meistrų [[freska|freskomis]], grindys dengtos [[terakota]]. Prie pilies buvo iškasti trys ežerai, kurių dugnas išklotas plytelėmis. Sapiegų rezidencijoje buvo turtinga [[biblioteka]] ir paveikslų galerija.
Vėliau pilis buvo kelis kartus perstatyta, tačiau [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu ji buvo apiplėšta ir padegta. Pilies dalis nebebuvo atstatoma. [[XIX a.]] ji atiteko Žabų giminei, o [[1880]] m. paskutinis pilies savininkas Gorbanovas išardė dalį sienų karčiamos statybai.
| |||