Gulagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gulagu''' vadinamas Sovietų Sąjungos [[Pataisos darbų stovykla|priverstinio darbo stovyklų]] tinklas, plačiąja prasme - visa sovietų [[Priverstinis darbas|priverstinio darbo]] sistema, įskaitant lagerius, priverstinio darbo stovyklas, [[Ypatingasis lageris|ypatinguosius lagerius]], specialiuosius [[Kalėjimas|kalėjimus]], priverstines darbo prievoles be suėmimo, taip pat postalininėje epochoje kai kurias psichiatrines ligonines, naudotas disidentų įkalinimui. Terminas ''Gulagas'' kaip visos lagerių sistemos pavadinimas imtas naudoti rusų rašytojui [[Aleksandras Solženycinas|Aleksandrui Solženycinui]] 1973 m. išleidus romaną „Gulago archipelagas“. Pats Aleksandras Solženycynas, 1970 m. [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas, aštuonerius metus kalėjo Gulage. Rašytojas palygino šalyje pasklidusias darbo stovyklas su "salų grandinėmis", o Gulagą apibūdino kaip sistemą, kurioje žmonės buvo verčiami dirbti iki mirties.<ref>Applebaum, Anne (2003) Gulag: A History. Doubleday. ISBN 0-7679-0056-1</ref> Šis vertinimas sulaukė kai kurių mokslininkų palaikymo,<ref>[[Aleksandras Jakovlevas (1923)|Alexander Nikolaevich Yakovlev]]. ''A Century of Violence in Soviet Russia.'' [[Yale University Press]], 2002. {{ISBN|0-300-08760-8}} [https://books.google.com/?id=ChRk43tVxTwC&pg=PA15&dq=architect+of+the+gulag+system&lr=&ei=H860SrWnI4OAywTHjKyADw#v=onepage&q=architect%20of%20the%20gulag%20system&f=false p. 15]</ref> nors šis teiginys susilaukė ir kritikos, nes išskyrus karo metus didelė dalis patekusiųjų į Gulagą išliko gyvi.<ref>[http://www.nybooks.com/articles/archives/2011/mar/10/hitler-vs-stalin-who-killed-more/ Hitler vs. Stalin: Who Killed More? by Timothy Snyder | The New York Review of Books<!-- Bot generated title -->]</ref> Gulagas laikomas svarbiausiu politinių represijų instrumentu Sovietų Sąjungoje.

Sovietų lagerių sistemos tyrimus komplikuoja formalus skirtumas tarp Gulago ir GUPVI. GUPVI buvo Vyriausioji karo belaisvių ir internuotųjų valdyba ({{ru|Главное управление по делам военнопленных и интернированных НКВД/МВД СССР, ГУПВИ}}, GUPVI), NKVD (vėliau MVD) padalinys, atsakingas už užsieniečius civilius internuotuosius ir karo belaisvius per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo (1939-1959 m.). Daugeliu aspektų GUPVI sistema buvo panašįpanaši į Gulagą.<ref>{{cite web|url=http://www.h-net.org/reviews/showrev.cgi?path=9539851382536|title=H-Net Reviews|publisher=}}</ref> Jos pagrindinė funkcija buvo užsieniečių priverčiamojo darbo organizavimas. Aukščiausioji GUPVI vadovybė atėjo iš Gulago sistemos. Esminis skirtumas nuo Gulago buvo tai, kad GUPVI lageriuose nebuvo kriminalinių nusikaltėlių. Kitais atžvilgiais sąlygos abiejų sistemų lageriuose buvo panašios: sunkus darbas, blogas maitinimas ir blogaos gyvenimo sąlygos, aukštas kalinių mirtingumas.<ref>[http://www.memo.ru/HISTORY/POLAcy/g_3.htm Репрессии против поляков и польских граждан<!-- Bot generated title -->]</ref> Sovietų politiniams kaliniams, tokiems kaip [[Aleksandras Solženycinas]], visi užsieniečiai civiliai kaliniai ir užsieniečiai karo belaisviai buvo Gulago kaliniais. Vertinama, kad per visą GUPVI egzistavimo laikotarpį buvo sukurtos 500 karo belaisvių stovyklų (Sovietų Sąjungoje ir užsienyje), kuriose buvo 4 mln. belaisvių.<ref>MVD of Russia: An Encyclopedia ({{ru|МВД России: энциклопедия}}), 2002, ISBN 5-224-03722-0, p.541</ref>

[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] baudžiamojoje teisėje svarbų vaidmenį turėjo tremtis (''ссы́лка'') ir [[katorga]]. Katorga turėjo pagrindinius priverčiamojo darbo stovyklos požymius: sunkus priverstinis fizinis nekvalifikuotas darbas, primityvios apgyvendinimo sąlygos. Katorgos darbų stovyklos nuo XVII a. buvo kuriamos daugiausia mažai apgyvendintose, sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasižyminčiose, tačiau gausius žaliavų išteklius turinčiose vietovėse - [[sibirasSibiras|Sibire]] ir [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. Nepaisant izoliuotos katorgos stovyklų aplinkos, kai kuriems katorgininkams pavykdavo sėkmingai iš įkalinimo vietos pabėgti. Paprastai ilgiems metams nuteisti katorgininkai dirbo kasyklose ir [[Medžio apdirbimo pramonė|medienos paruošose]]. Po 1847 m. įvestų Rusijos baudžiamosios teisės pakeitimų tremtis ir katorgos bausmės buvo skiriamos ne tik kriminaliniams nusikaltėliams, bet ir politiniams sistemos priešininkams, tokiems kaip [[dekabristai]], narodnikai ar [[Bolševikas|bolševikai]], nacionalinių judėjimų ir sukilimų aktyvistams. Taip į Sibirą buvo tremiami [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviai iš Lenkijos ir Lietuvos.

Pasak istorikės [[Anne Applebaum]] 1906 m. katorgos bausmę atlikinėjo apie 6000 asmenų, o 1916 m. buvo 28 600 katorgininkai.<ref>"[https://www.nytimes.com/2003/05/11/books/review/11MINERT.html 'Gulag': The Other Killing Machine]". ''The New York Times''. May 11, 2003.</ref> 1918 m. įkurtas pirmasis sovietų priverčiamųjų darbų lageris [[Solovkų salos|Solovkuose]]. Vėliau steigiamos lagerių tipo įkalinimo įstaigos turėjo būti reformuota ankstesnės imperinės Rusijos priverstinio darbo sistemos (katorgos) analogas. Pagrindiniai du jų tipai buvo ypatingieji [[ČK]] lageriai ir priverstinio darbo stovyklos. Ten patekdavo smulkūs nusikaltėliai, [[Rusijos pilietinis karas|pilietinio karo]] belaisviai, korupcija, sabotažu ir sukčiavimu apkaltinti pareigūnai, disidentai ir kiti asmenys laikyti pavojingais sovietų valstybei. Kalinimo priverstinio darbo stovyklose sistema plėtėsi, XX a. trečiajame dešimtmetyje tokiose stovyklose įkalintų asmenų skaičius pasiekė 100 000, o pačios stovyklos nuo pat jų kūrimo pradžios pasižymėjo labai dideliu kalinių mirtingumu.<ref>{{cite web | url=http://www.loc.gov/exhibits/archives/gula.html | title=Letter To the Presidium of the Central Executive Committee of the All-Union Nazi Party (Bolshevik) | date=December 14, 1926 | accessdate=April 15, 2015 | author=G. Zheleznov, Vinogradov, F. Belinskii}}</ref>

1937-1938 m. lagerius gausiai papildė Didžiųjų[[Didysis valymųvalymas|Didžiojo valymo]] aukos. Šimtai tūkstančių asmenų buvo areštuoti ir nuteisti ilgo įkalinimo bausmėmis, paprastai pagal Baudžamojo kodekso [[58 straipsnis|58 straipsnį]], kuriame buvo numatytos bausmės už įvairias "kontrrevoliucinės veiklos" formas. Pagal NKVD įsakymą Nr.00447 dešimtys tūkstančių Gulago kalinių 1937-1938 m. buvo nužudyti dėl "tėsiamos kontrrevoliucinės veiklos". Iš dalies dėl to tarp 1934 ir 1941 m. kalinių su aukštesniuoju išsilavinimu skaičius išaugo daugiau nei aštuonis kartus, o kalinių su aukštuoju išsilavinimu - penkis kartus. Atitinkamai išaugo išsilavinusių asmenų dalis tarp kalinių.<ref>{{cite web|title=Таблица 3. Движение лагерного населения ГУЛАГа|url=http://scepsis.net/library/misc/id-937_table3.html}}</ref>