Nevėžio žemuma: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nevėžio žemuma''' – moreninė lyguma Vidurio [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Nevėžis|Nevėžio]] baseine, tarp [[Rytų Žemaičių plynaukštė]]s, [[Vilkijos kalvagūbris|Vilkijos]] ir [[Viešintų kalvagūbris|Viešintų]] kalvagūbrių; [[Lietuvos Vidurio žemuma|Vidurio žemumos]] dalis. Apima [[Kėdainių rajonas|Kėdainių]], [[Kauno rajonas|Kauno]] ir [[Panevėžio rajonas|Panevėžio]] rajonus. Šiaurinė riba neryški; sutartine riba laikoma Nevėžio ir [[Lėvuo|Lėvens]] vandenskyra. Paviršius formavosi tirpstant ir traukiantis [[pleistocenas|pleistoceno]] paskutinio ledynmečio ledyno Nevėžio plaštakai. Yra trijų lygmenų: 80-90 m (pavyzdžiui, Traupio lyguma), 70-80 m (Pagirių lyguma) ir ~65 m (abipus Nevėžio slėnio). Apatinio lygmens lyguma didžiausia, ją paįvairina dienovidinių krypties gūbriškos kalvos arba gūbriai (ledyno plaštakos [[šoninė morena|šoniniai moreniniai]] dariniai; pvz., Ramygalos, Šilgalių, Lančiūnavos, Truskavos gūbriai kyla ~10 m virš aplinkinių pašlapusių lygumos plotų) arba riedulingi ruožai, o žemumos šiaurėje – upių senslėniai. Apatinio lygmens lygumoje yra smėliu užpiltų plotų. [[Nevėžis]] kerta visų trijų lygmenų lygumas. Nevėžio žemumos upių tinklas tankus, tačiau jos nevandeningos. Yra nenuotakių plotų. Dirvožemiai vėlėniniai glėjiški ir vėlėniniai glėjiniai. Nevėžio žemuma gana miškinga. Kraštovaizdžiai sukultūrinti, intensyviai naudojama žemdirystei ir gyvulininkystei. Būdingi monotoniški peizažai: visiškai plokščia plyna lyguma, vietomis paįvairinta gūbrių ar apaugusi mišku. Gražesni pezažaipeizažai atsiveria upių (ypač Nevėžio) slėnių šlaituose.