Senoji rusų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 24:
Linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), tris skaičius ([[vienaskaita|vienaskaitą]], [[dviskaita|dviskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]) ir septynis [[linksnis|linksnius]] ([[vardininkas|vardininką]], [[kilmininkas|kilmininką]], [[naudininkas|naudininką]], [[galininkas|galininką]], [[įnagininkas|įnagininką]], [[vietininkas|vietininką]] ir [[šauksmininkas|šauksmininką]]). Su vietininku visada pasitelkiamas [[prielinksnis]].
[[Veiksmažodis]] turėjo tris asmenis (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), tris skaičius ([[vienaskaita|vienaskaitą]], [[dviskaita|dviskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]), šešis laikus: esamąjį, būtąjį neatliktinį (imperfektą), [[aoristas|aoristą]], [[perfektas|perfektą]] (sudėtinė forma), pliuskvamperfektą – ankstesnį už perfektu reiškiamą laiką (sudėtinė forma) ir būsimąjį (sudėtinė forma arba įvykio veikslo esamojo laiko veiksmažodis). Visi sudėtiniai laikai nėra paveldėti iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s, jie yra naujesni dariniai, taip pat ir imperfektas susidarė jau slavų kalbose. Veiksmažodis turėjo du veikslus: įvykio (veiksmas baigtas) ir eigos (veiksmas tebetrunka, nėra baigtas). Įvykio veikslas reikštas priešdėliais. Turėtos trys [[nuosaka|nuosakos]]: tiesioginė, liepiamoji ir tariamoji.
[[Vaizdas:Izbornik page.jpg|thumb|left|230px|Didžiojo kunigaikščio Sviatoslavo Jaroslavičiaus laikais senąja rusų kalba parašyta knyga (1073 m.)]]
Iš neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų minėtini [[dalyvis (gramatika)|dalyviai]] (veikiamieji ir neveikiamieji), turėję esamąjį ir būtąjį laiką, taip pat su pagalbiniu veiksmažodžiu galėję sudaryti sudėtinį būsimąjį. Vartotas [[siekinys]], turėjęs baigmenį ''-tъ'' (kietas priebalsis ''t'' su labai trumpu neaiškios kokybės balsio atspalviu, likusiu iš ''u''). [[Bendratis]] baigėsi ''-ti'', ''-či''.
Eilutė 35:
Supaprastėjo linksniavimo sistema, išnyko kai kurie priebalsiniai kamienai.
Veikiamieji būtojo laiko dalyviai su priesaga ''-l-'', vartoti ir sudėtiniams laikams sudaryti, ilgainiui dukterinėse rytų slavų kalbose įsigalėjo kaip būtojo laiko formos ir išstūmė kitokios darybos praeitį reiškiančius laikus (imperfektą, aoristą, perfektą, pliuskvamperfektą). Išnyko [[siekinys]].
[[Fonetika|Fonetikoje]] ir [[fonologija|fonologijoje]] atsirado kai kurių naujovių, įvairiai atsiskleidžiančių atskirose kalbose ir bendrų visoms šiuolaikinėms rytų slavų kalboms: pavyzdžiui, redukuotas (itin sutrumpintas) neaiškios kokybės iš trumpojo ''u'' kilęs balsio palaikas ''ъ'' žodžio gale dabartinėse rytų slavų kalbose išnyko (plg. sen. rus. ''домъ (domъ)'' – {{ru|дом (dom)}}) ir kita.
Eilutė 41:
==Teksto pavyzdys==
Ištrauka iš „[[Sakmė apie Igorio žygį|Sakmės apie Igorio žygį]]” ([[XV a.]] nuorašas iš [[Pskovas|Pskovo]] rankraščio).
{|class="wikitable"
|-
! Originalas
| Не лѣпо ли ны бяшетъ, братые, начати старыми словесы трудныхъ повѣстій о полку Игоревѣ, Игоря Святъ славича? Начатижеся тъ пѣсни по былинамъ сего времени, а не по замышленію Бояню. Боянъ бо вѣщій, аще кому хотяше пѣснѣ творити, то растекашется мыслію по древу, сѣрымъ волкомъ по земли, шизымъ орломъ подъ облакы.
|-
! Perraša lotyniškais rašmenimis
| ''Nie lepo li nï biašietŭ, bratïe,
|-
! Vertimas
| |||