Senoji rusų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 27:
[[Vaizdas:Izbornik page.jpg|thumb|left|230px|Didžiojo kunigaikščio Sviatoslavo Jaroslavičiaus laikais senąja rusų kalba parašyta knyga (1073 m.)]]
Iš neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų minėtini [[dalyvis (gramatika)|dalyviai]] (veikiamieji ir neveikiamieji), turėję esamąjį ir būtąjį laiką, taip pat su pagalbiniu veiksmažodžiu galėję sudaryti sudėtinį būsimąjį. Vartotas [[siekinys]], turėjęs baigmenį ''-tъ'' (kietas priebalsis ''t'' su labai trumpu neaiškios kokybės balsio atspalviu, likusiu iš ''u''). [[Bendratis]] baigėsi ''-ti'', ''-či''.
Būdinga [[pleofonija]], rytų slavų kalbas skirianti nuo vakarų ir pietų slavų kalbų.
==Dukterinės kalbos==
Dabartinėse rytų slavų kalbose išnyko linksniuojamųjų žodžių ir veiksmažodžių [[dviskaita]], [[šauksmininkas]] išlaikytas tik [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių kalboje]], o [[rusų kalba|rusų]] ir [[baltarusių kalba|baltarusių]] kalbose jo nebėra, vartojama tik su keliais religiniais žodžiais (pvz., {{ru|[[vardininkas|vard.]] Бог (Bog) – [[šauksmininkas|šauksm.]] Боже (Bože)! 'Dieve!'; vard. Господь (Gospodj) – šauksm. Господи (Gospodi)! 'Viešpatie!'; vard. Иисус (Ijisus) – šauksm. Иисусе (Ijisuse)! 'Jėzau!'}}).
| |||