Senoji rusų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Senoji rusų kalba</br>'''''Pѹсьскъ ѩзыкъ'''''|
[[Vaizdas:Izbornik page.jpg|thumb|250px|Didžiojo kunigaikščio Sviatoslavo Jaroslavičiaus laikais senąja rusų kalba parašyta knyga (1073 m.)]]▼
šalys= Rytų Europa|
'''Senoji rusų kalba''' arba '''senoji rytų slavų kalba''' (рѹсьскъ ѩзыкъ) – bendroji [[rytų slavai|rytų slavų]] kalba, kuria buvo šnekama nuo [[VI a.]] iki [[XIII a.]]–[[XIV a.]] [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusioje]]. Šiai valstybei žlugus, iš senosios rusų kalbos išsirutuliojo [[baltarusių kalba|baltarusių]], [[rusų kalba|rusų]] ir [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] kalbos. Buvo užrašoma [[kirilica]].<ref>{{cite web|title=Old Russian|url=https://lrc.la.utexas.edu/eieol/oruol|publisher=[[University of Texas at Austin]]|accessdate=31 May 2017}}</ref>▼
kalbančiųjų= 0|
išnykimas= ~ XIV a.|
vieta= -|
kilmė=
[[Indoeuropiečių prokalbė]] <br />
Baltų-slavų prokalbė?<small>([[hipotezė]])</small><br />
Rytų slavų kalbos <br />
'''Senoji rusų kalba'''<br/>
<small>Dukterinės kalbos:</br>
[[baltarusių kalba|baltarusių]],</br>
[[rusų kalba|rusų]],</br>
[[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]]</br>
[[rusinų kalba|rusinų]]</small>|
oficiali=-|
iso639-1=-|
iso639-2=|
iso639-3=orv|
sil=-}}
▲'''Senoji rusų kalba''' arba '''senoji rytų slavų kalba''' (рѹсьскъ ѩзыкъ) – bendroji [[rytų slavai|rytų slavų]] kalba, kuria buvo šnekama nuo [[VI a.]] iki [[XIII a.]]–[[XIV a.]] [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusioje]]. Šiai valstybei žlugus, iš senosios rusų kalbos išsirutuliojo [[baltarusių kalba|baltarusių]], [[rusų kalba|rusų]], [[rusinų kalba|rusinų]] ir [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] kalbos. Buvo užrašoma [[kirilica]].<ref>{{cite web|title=Old Russian|url=https://lrc.la.utexas.edu/eieol/oruol|publisher=[[University of Texas at Austin]]|accessdate=31 May 2017}}</ref>
Linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Giminė (gramatika)|gimines]] (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), tris skaičius ([[vienaskaita|vienaskaitą]], [[dviskaita|dviskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]) ir septynis [[linksnis|linksnius]] ([[vardininkas|vardininką]], [[kilmininkas|kilmininką]], [[naudininkas|naudininką]], [[galininkas|galininką]], [[įnagininkas|įnagininką]], [[vietininkas|vietininką]] ir [[šauksmininkas|šauksmininką]]). Su vietininku visada pasitelkiamas [[prielinksnis]].
[[Veiksmažodis]] turėjo tris asmenis (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), tris skaičius ([[vienaskaita|vienaskaitą]], [[dviskaita|dviskaitą]] ir [[daugiskaita|daugiskaitą]]), šešis laikus: esamąjį, būtąjį neatliktinį (imperfektą), [[aoristas|aoristą]], [[perfektas|perfektą]] (sudėtinė forma), pliuskvamperfektą – ankstesnį už perfektu reiškiamą laiką (sudėtinė forma) ir būsimąjį (sudėtinė forma arba įvykio veikslo esamojo laiko veiksmažodis). Visi sudėtiniai laikai nėra paveldėti iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s, jie yra naujesni dariniai. Veiksmažodis turėjo du veikslus: įvykio (veiksmas baigtas) ir eigos (veiksmas tebetrunka, nėra baigtas). Įvykio veikslas reikštas priešdėliais. Turėtos trys [[nuosaka|nuosakos]]: tiesioginė, liepiamoji ir tariamoji.
▲[[Vaizdas:Izbornik page.jpg|thumb|
Iš neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų minėtini [[dalyvis (gramatika)|dalyviai]] (veikiamieji ir neveikiamieji), turėję esamąjį ir būtąjį laiką, taip pat su pagalbiniu veiksmažodžiu galėję sudaryti sudėtinį būsimąjį. Vartotas [[siekinys]], turėjęs baigmenį ''-tъ'' (kietas priebalsis ''t'' su labai trumpu neaiškios kokybės balsio atspalviu, likusiu iš ''u''). [[Bendratis]] baigėsi ''-ti'', ''-či''.
==Dukterinės kalbos==
eilutė 22 ⟶ 42:
{{kalba-stub}}
{{Slavų kalbos}}
[[Kategorija:Slavų kalbos]]
| |||