Rudė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Aythya nyroca | autorius = Güldenstädt | metai = 1770 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Rudė''' ({{la|Aythya nyroca}}, {{en|Ferruginous Duck}}) – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio paukštis. Labai reta, nyksta globaliaivisame pasaulyje.
 
==Išvaizda==
Rudė yra mažiausia iš nardančiųjų ančių. Jos kūnas trumpas, suplotas, masyvus. Pažinti lengva iš ryškiai rudos galvos. Patelė kiek panaši į [[kuoduotoji antis|kuoduotosios anties]] patelę, tik [[snapas|snapo]] pamate nėra baltų dėmių. Patino galva ir dalis kaklo ryškiai rudi. Kaklo apatinėje dalyje yra tamsesnė žiedinė juosta. Nugara ir pečiai juodai rudi, žalsvo atspalvio. Sparnų veidrodėlis baltas su juodai ruda juostele užpakalinėje dalyje. Pagurklis ir krūtinė rudi, violetinio atspalvio. Kūno šonai ryškiai rudi. Pilvo vidurinė dalis ir pauodegys balti, kita pilvo dalis juosvai rusva, išmarginta taškeliais. Snapas melsvai juosvas, kojos melsvos su juosvomis plėvėmis. [[Rainelė]] balta. Patelė blankesnių spalvų. Pagurklis, krūtinės priekinė dalis ir šonai ryškiai rudi. Pilvas pilkšvas. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Jaunikliai panašūs į patelę, tik blankesnių spalvų. Pūkinio apdaro viršutinė pusė ruda, apatinė – geltona. Galvos, kaklo ir krūtinės šonai geltoni. Viršugalvis tamsus. Prie sparnų – mažos šviesios dėmės.
 
==Paplitimas==
[[Eurazija|Eurazijoje]] paplitusi nuo [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] iki [[Obė|Obės]] slėnio, [[Altajaus kalnai|Altajaus]] papėdės. Šiaurėje arealas siekia pietinę [[Baltijos jūra|Baltiją]], [[Dniepras|Dnepro]], [[Volga|Volgos]] vidurupį, Obės aukštupį. Į pietus paplitusi iki [[Afganistanas|Afganistano]], [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Gyvena [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]]. Šiaurinė arealo riba nepastovi. Žiemoja Viduržemio jūros baseine, Afrikoje, [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]].
 
Lietuvoje reta. Įrašyta į [[lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].
 
==Biologija==
Peri gana įvairiose vietovėse. Apsistoja nedideliuose ežeruose, nevengia ir miškingų vietų. Ypač mėgsta ežerus, kuriuose gausu augalijos bei nedidelių atviro vandens užtakių. Kartais apsigyvena sekliuose su gausybe plaukiojančių salelių ežeruose, dažnai įsikuria tvenkiniuose, vandens saugyklose.
 
Aktyvi šviesiu paros metu. Plaukia giliai panirusi į vandenį. Pavasarį grįžta kiek vėliau nei didžiosios antys, [[dryžagalvė kryklė|dryžagalvės kryklės]] ir [[smailiauodegė antis|smailiauodegės antys]]. Lizdus suka nedidelėse salelėse, kuriose gausu [[papartis|paparčių]], [[viksva|viksvų]], ant išplaukusių žolių kupstų. Dažnai sudaro mišrias poras su kitomis antimis: didžiąja, [[rudagalvė antis|rudagalve]] ir [[kuoduotoji antis|kuoduotąja]]. Vienoje dėtyje paprastai būna 7–14 kiaušinių. Perėjimas užtrunka apie 26 dienas. Patinas visą perėjimo laiką laikosi šalia lizdo, kai kada rūpinasi ir jau išsiritusiais jaunikliais. Patelės peri uoliai, intensyviai. Maždaug 56 dienų amžiaus ančiukai jau pradeda skraidyti.
 
Vandens augalai sudaro [[mityba|mitybos]] pagrindą. Lesa [[maurabragis|maurabragius]], [[plūdena|plūdenas]], [[alijošinis aštrys|alijošinius aštrius]], [[nertis|nerčių]] lapus, stiebus, [[sėkla|sėklas]], šakneles. Taip pat neatsisako [[žirgelis|žirgelių]], [[lerva|lervų]], kartais – [[moliuskas|moliuskų]] bei [[vėžiagyviai|vėžiagyvių]]. Maitinasi tik vandenyje, bet ir dieną, ir naktį.
 
Įrašyta į [[lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
{{Commons|Aythya nyroca}}
 
{{orni-stub}}
{{Vikižodynas|rudė|no=T}}