Klaipėdos kraštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

ir 1 miestą:

* [[Klaipėdos miestas]]

[[Vaizdas:Klaipeda Region Flag.svg|thumb|250px|[[1920]] m. patvirtinta Klaipėdos krašto vėliava]]

[[1920]]–[[1923]] m. dėl politinės krašto ateities susikirto [[Lenkija|Lenkijos]], Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyventojų interesai. Dar [[1919]] m. [[liepos 16]] d. susirinkę 107 viso krašto politiniai veikėjai sušaukė steigiamąjį susirinkimą, kuris turėjo parengti atskiros Klaipėdos krašto valstybės konstituciją. Vadinamojo ''Freistaato'' (laisvos Klaipėdos krašto valstybės) idėja kilo klaipėdiškiams ieškant konsensuso tarp Lietuvos, Lenkijos, Antantės interesų. Įmanoma, kad šios idėjos atsiradimui įtakos turėjo Versalio sutarties 100–108 str. suformuotas laisvasis [[Gdanskas|Dancigo]] miestas, prižiūrimas [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]]. Kažką panašaus galvota kurti ir Klaipėdos krašte. ''Freistaato'' idėja buvo nukreipta ir prieš galimą susijungimą su Lietuva, nes tokiai ateities vizijai Klaipėdos krašte neturėta ypatingo noro: ekonominiu požiūriu kraštas buvo toliau pažengęs, jo ūkininkai turėjo rinką Vokietijoje, su šia šalimi siejosi ir visos kultūrinės tradicijos bei juridinė tvarka. Su Petisné žinia dešiniosios jėgos [[1921]] m. [[gruodžio 1]] d. įkūrė ''Freistaato talkininkų sąjungą'', kurios esminis uždavinys buvo įvairiais būdais skleisti krašte ''Freistaato'' privalumus. Idėjos šalininkų [[1921]] m. [[gruodžio 15]] d. surengtame neoficialiame Klaipėdos krašto [[plebiscitas|plebiscite]] šią idėją parėmė trys ketvirtadaliai krašto piliečių (54492 gyventojai iš 71856).