Fernand Léger: Skirtumas tarp puslapio versijų

Josefas Fernanas Anri Ležė gimė 1881 m. vasario 4 d. [[Aržantanas|Aržantane]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. 1897 − 1899 m. mokėsi pas architektą [[Kanas|Kane]]. 1900 m. F. Ležė apsigyveno [[Paryžius|Paryžiuje]] ir dirbo pagalbiniu piešėju architektūriniams projektams. 1903 m. pradėjo lankyti užsiėmimus [[École des Beaux-Arts|Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje]]. Taip pat mokėsi Žiuljano akademijoje. Pirmieji F. Ležė kūriniai, datuojami nuo 1905 m., buvo įtakoti [[impresionizmas|impresionizmo]]. F. Ležė didelę įtaką paliko 1907 m. [[Polis Sezanas|P. Sezano]] retrospektyvinė paroda ir susipažinimas su ankstyvaisiais [[kubizmas|kubistiniais]] [[Pablas Pikasas|P. Pikaso]] ir [[Žoržas Brakas|Ž. Brako]] darbais. Tarp 1911 ir 1914 m. F. Ležė kūriniai tapo vis labiau abstraktesniais, jo paletė susitraukė iki pagrindinių spalvų ir jis dažnai naudojo tik juodą ir baltą. 1912 m. jisįvyko pirmąkartpirmoji eksponavoF. atskirojeLežė parodojepersonalinė ''Galerieparoda Kahnweiler''Kanveilerio galerijoje Paryžiuje.

1914 − 19171914−1917 m. F. Ležė tarnavo kariuomenėje [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metu]] karo inžinieriu (saperiu). Buvo apnuodytas [[Verdenas mūšis|Verdeno mūšio]] metu. 1917 m. jis nutapė „Kortų vakarėlį“, paremtą savo draugų kareivių eskizais, kuris buvo pirmuoju F. Ležė kūriniu, susijusiu su to meto gyvenimiškąja realybe. Nuo 1917 m. jo kūryboje prasidėjo „mechaninis“ periodas, kai paveiksluose objektai, įskaitant žmones, vaizduojami įvairių mechaniškų profilių formų. F. Ležė yra sukūręs tokių natiurmortų, statybų vaizdų. 1921 m. paveikslas „Trys moterys“ yra laikomas būdingu tokios tapybos pavyzdžiu.

Po 1920 m. F. Ležė bendradarbiavo su [[Blezas Sendraras|Blezu Sendraru]] kinematografijoje ir kūrė kostiumus, dekoracijas Rolf de Maré šokio kolektyvui ''Ballets Suédois'' („Švedų baletai“). 1924 m. F. Ležė sukūrė savo filmą ''Ballet mécanique'', kuris buvo sudarytas iš eilėsgrupės nesusijusių fotografinių vaizdiniųvaizdų, kuriuos ruošė [[Man Ray]], muziką sukūrė Dudley Murphy. 1924 m. F. Ležė įkūrė studiją su Amédée Ozenfant ir 1925 m. pristatė savo pirmuosius monumentaliuosius dailės kūrinius Korbiuzjė paviljone Tarptautinėje dekoratyviosios dailės parodoje. 1931 m. F. Ležė lankėsi [[JAV]]. 1935 m. [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus]] ir [[Čikagos meno institutas]] organizavo F. Ležė parodas.

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] 1940 − 19451940−1945 metais F. Ležė gyveno [[JAV]]. Po to grįžo į Prancūziją, įstojo į [[komunizmas|komunistų partiją]]. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį F. Ležė užsiėmė plačia menine veikla: iliustravo knygas, tapė monumentalias kompozicijas, kūrė vitražus, mozaikas, keraminę skulptūrą, scenos dekoracijas ir kostiumus. Jo projektais buvo: Notre-Dame de Toute-Grâce mozaikinis fasadas [[Aukštutinė Savoja|Aukštutinėje Savojoje]] (1949), [[mozaika]] Amerikiečių karių memoriale [[Bastonė]]je (1950) ir sienų tapyba [[JT|Jungtinių Tautų]] pastate Niujorke (1952). 1955 m. jis laimėjo Didįjį prizą [[San Paulas|San Paulo]] bienalėje. Fernanas Ležė mirė 1955 m. rugpjūčio 17 d. Žif-siur-Ivetė vietovėje piečiau Paryžiaus. Jo kūrybai būdingos industrializuotos vaizduojamų objektų formos ir kubizmo įtaka. 1960 m. [[Biotas|Bioto]] mieste, Prancūzijos pietuose, atidarytas F. Ležė vardo muziejus.

* [httphttps://www.guggenheim.org/new-yorkartwork/collectionsartist/collectionfernand-online/artists/bios/794leger guggenheim.org/]