Jean Sibelius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Janas Sibelijus''' (Žanas Sibelijus, ''šved. Johan Julius Christian Sibelius'', trumpiau ''Jean Sibelius'', [[1865]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Hemenlina|Hemenlinoje]] – [[1957]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Jervenpė]]je) – suomių kompozitorius. Žymiausias Skandinavijos šalių simfoninės muzikos kūrėjas.<ref>[https://www.britannica.com/biography/Jean-Sibelius Encyclopaedia Britannica, 2017 05 04]</ref> Garsiausiu jo kūriniu minima kompozicija „Finlandia“.

Johanas Julijus Kristijanas Sibelijus gimė [[1865]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Hemenlina|Hemenlinoje]], Suomijos švedakalbių šeimoje. TėvasJo tėvai: tėvas Kristijanas Gustafas Sibelijus, daktaras, ir motina Marija Šarlota Borg, kuriosvietos tėvasdvasininko Aleksandrasduktė. JarnefeltasArtimųjų buvobūsimasis Rusijoskompozitorius imperijossutrumpintai generolasbuvo (tuometvadinamas SuomijosJaniu. kunigaikščiaisJis buvoturėjo Rusijosvyresnę caraiseserį irLindą formaliai(g. šalis1963 priklausėm. Rusijoslapkričio imperijai17 d.).<ref>Barnett, ArtimųjųAndrew. būsimasis''Sibelius''. kompozitoriusYale sutrumpintaiUniversity buvoPress, vadinamas2007, Janiup. 2</ref> 1868 m. nuo [[šiltinė]]s epidemijos metu mirė šeimos tėvas. irŠeimos ūkis turėjo daug skolų, nuosavybė buvo parduota, šeima paskelbta bankrutavusi<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 3</ref> ir persikraustė gyventi įpas Marijos Šarlotos motinosmotiną, Jano senelėssenelę namusJulianą Borg ten pat, [[Hemenlina|Hemenlinoje]]. 18791869 m. kovo 27 d. gimė jaunesnis Jano brolis Kristijanas.<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 3</ref> 1872 m. Janas pradėjo lankyti švedišką mokyklą.<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 4</ref> 1874 m. Janas Sibelijus pradėjo lankyti suomių gramatikos mokykla, irkuri pramokobuvo pirmoji Suomijoje, kurioje buvo mokoma suomiškai.<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 5</ref> J. Sibelijus pramoko suomiškai, Susipažinosusipažino su švedų autorių literatūriniais darbais ir suomių epu „[[Kalevala]]“.

Jano Sibelijaus šeima nebuvo ypatingai muzikali, tėvas kartais dainuodavo pritariant [[liutnia]]i, motina mokėjo skambinti [[pianinas|pianinu]]. Tarp jo šeimos giminių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės buvo žinomų Suomijos muzikos kultūros veikėjų. Janas pradėjo mokytis skambinti pianinu būdamas septynerių, vadovaujamas tetos Julijos. Pirmąją savo kompoziciją sukūrė apie 1881 m. Tai buvo „Vandens lašai smuikui ir violončelei“ (''Vesipisaroita viululle ja sellole ''). Nuo beveik šešiolikos metų Janas grojimo smuiku mokėsi pas vietinio karinio garnizono muzikantų grupės vadovą. Pasak Jano, „''dešimčiai sekančių metų tai buvo karščiausias mano troškimas, aukščiausias mano ambicijų tikslas − tapti didžiu smuiko virtuozu“''. Jo sesuo Linda grojo pianinu, brolis Kristijanas violončele. Tarp 1880 ir 1885 m. [[Hemenlina|Hemenlinoje]] Janas sukūrė apie 15 savo kompozicijų. [[Vasara]]s leisdavo [[Lovisa|Lovisoje]] prie Baltijos jūros pakrantės pas senelę iš tėvo pusės. Galbūt tai jame žadino polėkius kelionėms, tolimiems kraštams. Janas yra pasakęs ''„Hemenlina buvo, kur aš eidavau į mokyklą, Lovisa buvo laisvė“''.<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 4</ref>Jo dėdė Johanas, jūrininkas, žuvo sudužus laivui dar prieš Jano gimimą. 1886 m. pradėjęs profesionalią muzikanto veiklą Janas naudojo dėdės vizitines korteles, kuriose jo vardas (Johanas) buvo užrašytas prancūziškai ''Jean'' (Žanas). Iš to kilokompozitoriui prigijo ir prigijovėliau jis naudojo kompozitoriausprancūziką vardo formaužrašymą.

Po mokslų [[Helsinkis|Helsinkyje]] J. Sibelijaus mentorius M. Vegelijus pageidavo, kad jis išeitų vokiškosios muzikos mokyklos kursą. J. Sibelijus tobulinosi [[Berlynas|BerlyneBerlyno]] Šarvenkos konservatorijoje vadovaujamas Alberto Bekerio.<ref>Barnett, Andrew. ''Sibelius''. Yale University Press, 2007, p. 53</ref> Berlyne jis matė Hansą fon Biulovą, diriguojantį [[Ludwig van Beethoven|Betchoveno]] simfonijas ir atliekantį Betchoveno pianino sonatas. Išgirdo [[Richard Strauss|R. Štrauso]] simfoninę poemą „Don Žuanas“. [[Richard Wagner|R. Vagnerio]] kūriniai „Tanhoizeris“ ir „Niurnbergo meisterzingeriai“ paliko milžinišką įspūdį J. Sibelijui. Berlyne lankėsi suomių kompozitorius Robertas Kajanas diriguoti savo simfoninės poemos „Aino“ atlikimą. Šie faktai matyt pastūmėjo J. Sibelijų pradėti kurti simfoninę muziką. 1890 m. jis parašė „Pianino kvintetą G minore“, kuris laikomas pirmąja išties „sibeliška“ kompozicija. Grįžęs vasarai atostogų į namus J. Sibelijus pradėjo santykiussusižadėjo su būsimąja žmona Aino Jarnefelt, kurios tėvas Aleksandras Jarnefeltas buvo Rusijos imperijos generolas (tuomet Suomijos kunigaikščiais buvo Rusijos carai ir formaliai šalis priklausė Rusijos imperijai). Su [[Feručis Buzonis|F. Buzonio]] rėmimu vėliau 1890 m. J. Sibelijus persikėlė į [[Viena|Vieną]]. F. Buzonis buvo rekomendavęs jį [[Johanesas Bramsas|J. Bramsui]], tačiau senstantis kompozitorius jo nepriėmė į mokinius. Vienoje J. Sibelijus mokėsi pas tuo metu populiarius Karl Goldmark (1830−1915) ir Robert Fuchs (1847−1927). [[Antonas Brukneris|A. Bruknerį]] vertino geriausiu savo laikmečio kompozitoriumi.