Jean Sibelius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Johanas Julijus KristianasKristijanas Sibelijus gimė [[1865]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Hemenlina|Hemenlinoje]], Suomijos švedakalbių šeimoje. Tėvas Gimė švedakalbių šeimoje. Tėvas Kristijanas Gustafas Sibelijus, daktaras, ir motina Marija Šarlota Borg, kurios tėvas Aleksandras Jarnefeltas buvo Rusijos imperijos generolas (tuomet Suomijos kunigaikščiais buvo Rusijos carai ir formaliai šalis priklausė Rusijos imperijai). Artimųjų būsimasis kompozitorius sutrumpintai buvo vadinamas JanuJaniu. 1868 m. mirė šeimos tėvas ir šeima persikraustė gyventi į Marijos Šarlotos motinos, Jano senelės namus ten pat, [[Hemenlina|Hemenlinoje]]. 1879 m. Janas Sibelijus pradėjo lankyti suomių gramatikos mokykla ir pramoko suomiškai. Susipažino su švedų autorių literatūriniais darbais ir suomių epu „[[Kalevala]]“.

Jano Sibelijaus šeima nebuvo ypatingai muzikali, tėvas kartais dainuodavo pritariant [[liutnia]]i, motina mokėjo skambinti [[pianinas|pianinu]]. Tarp jo šeimos giminių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės buvo žinomų Suomijos muzikos kultūros veikėjų. Janas pradėjo mokytis skambinti pianinu būdamas septynerių, vadovaujamas tetos Julijos. pirmąjąPirmąją savo kompoziciją sukūrė aoieapie 1881 m. Tai buvo „Vandens lašai smuikui ir violončelei“ (''Vesipisaroita viululle ja sellole ''). Grojimo smuiku Janas nuoNuo beveik šešiolikos metų Janas grojimo smuiku mokėsi pas vietinio karinio garnizono muzikantų grupės vadovą. Pasak Jano, „''dešimčiai sekančių metų tai buvo karščiausias mano troškimas, aukščiausias mano ambicijų tikslas − tapti didžiu smuiko virtuozuvirtuozu“''. Jo sesuo Linda grojo pianinu, brolis Kristijanas violončele. Tarp 1880 ir 1885 m. [[Hemenlina|Hemenlinoje]] Janas sukūrė apie 15 savo kompozicijų. [[Vasara]]s leisdavo [[Lovisa|Lovisoje]] prie Baltijos jūros pakrantės. Galbūt tai jame žadino polėkius kelionėms, tolimiems kraštams. Jo dėdė Johanas, jūrininkas, žuvo sudužus laivui dar prieš Jano gimimą. 1886 m. pradėjęs profesionalią muzikanto veiklą Janas naudojo dėdės vizitines korteles, kuriose jo vardas (Johanas) buvo užrašytas prancūziškai ''Jean'' (Žanas). Iš to kilo ir prigijo kompozitoriaus vardo forma.

Viešėdamas [[Turku]], Janas buvo globojamas dėdės Pero, savamokslio muzikanto ir prekiautojo grūdais. Jo bibliotekoje susipažino su įvairiomis partitūromis, tikriausiai Turku pirmą kartą išgirdo [[simfonija|simfoninę muziką]]. 1885 m. rudenį Janas Sibelijus pradėjo studijuoti [[Teisė|teisę]] Helsinkio universitete ir užsirašė į kursus Helsinkio muzikos institute. Janas apleido teisės studijas ir po metų galutinai atidavė pirmenybę muzikiniam lavinimuisi. Jis studijavo vadovaujamas instituto rektoriaus Martino Vegelijaus. Grojo smuiku solo, instituto kvartete ir orkestre, tačiau ilgainiui pradėjo suprasti, kad scenos baimė ir gana vėlyvas amžius, nuo kurio jis pradėjo smuikuoti, jam neleis tapti smuiko virtuosuvirtuozu. Keturių mokslų metų laikotarpyje jis parašė daugiau nei 100 muzikinių kūrinėlių, iš kurių „Styginių kvartetas A minore“ patraukė kritiko Karlo Flodino dėmesį: jis rašė, kad „''Vienu mostu p. Sibelijus įžengė į aukščiausiąją gretą tų, kuriems priklausys Suomijos kųrybinėskūrybinės kompozicijos ateitisateitis“''.

Po mokslų [[Helsinkis|Helsinkyje]] J. Sibelijaus mentorius M. Vegelijus pageidavo, kad jis išeitų vokiškosios muzikos mokyklos kursą. J. Sibelijus tobulinosi [[Berlynas|Berlyne]], vadovaujamas Alberto Bekerio. Berlyne jis matė Hansą fon Biulovą, diriguojantį [[Ludwig van Beethoven|Betchoveno]] simfonijas ir atliekantį Betchoveno pianino sonatas. Išgirdo [[Richard Strauss|R. Štrauso]] simfoninę poemą „Don Žuanas“. [[Richard Wagner|R. Vagnerio]] kūriniai „Tanhoizeris“ ir „Niurnbergo meisterzingeriai“ paliko milžinišką įspūdį J. Sibelijui. Berlyne lankėsi suomių kompozitorius Robertas Kajanas diriguoti savo simfoninės poemos „Aino“ atlikimą. Šie faktai matyt pastūmėjo J. Sibelijų pradėti kurti simfoninę muziką. 1890 m. jis parašė „Pianino kvintetą G minore“, kuris laikomas pirmąja išties „sibeliška“ kompozicija. Grįžęs vasarai atostogų į namus J. Sibelijus susipažinopradėjo santykius su būsimąja žmona Aino Jarnefelt. Su [[Feručis Buzonis|F. Buzonio]] rėmimu vėliau 1890 m. J. Sibelijus persikėlė į [[Viena|Vieną]]. F. Buzonis buvo rekomendavęs jį [[Johanesas Bramsas|J. Bramsui]], tačiau senstantis kompozitorius jo nepriėmė į mokinius. Vienoje J. Sibelijus mokėsi pas tuo metu populiarius Karl Goldmark (1830−1915) ir Robert Fuchs (1847−1927). [[Antonas Brukneris|A. Bruknerį]] vertino geriausiu savo laikmečio kompozitoriumi.