Tauragės istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Miesto įsikūrimas ==

Miestas įsikūręs tikrai anksčiau nei yra paminėtas, nes per miesto apylinkes ėjo svarbūs [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] keliai į Lietuvą. Kryžiuočių veržimasis į Lietuvą sustojo tik po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] sudarius [[Melno taika|Melno]] ([[1422]] m.) ir [[Torunės taika (1466)|Torno taikos]] ([[1466]] m.) sutartis. Kad miesto teritorijoje gyvenama nuo seno liudija [[akmens amžius|akmens amžiaus]] radiniai (V. Kudirkos gatvėje). XVI a. pradžioje iškilo būtinybė statyti [[bažnyčia|bažnyčią]], taigi gyventojų jau tada buvo nemažai.

 

 

== XVIII amžius ==

[[1700]]–[[1721]] metais, [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu Tauragė smarkiai nukentėjo, nes [[1699]] m. per miestą pražygiavo kariuomenė, padariusi miesteliui daug nuostolių. Miestelio augimą stabdė ir reguliarūs [[gaisras|gaisrai]]: [[1780]], [[1782]], [[1815]], [[1836]] m. Paskutinysis gaisras padarė daugiausiai žalos, gaisras kilo gegužės mėnesį, jo metu sudegė per 200 pastatų, tarp jų – [[1819]] metais statyta muitinė su visais sandėliai, [[paštas]] ([[1833]] m.), evangelikų bažnyčia ([[1787]] m.). Gaisro nepaliesti liko tik 8 kiemai. Muitinė po gaisro perkelta į dvarą, o carinės valdžios įsakymu sudarytas ir patvirtintas naujas Tauragės miesto statybos projektas. Tačiau Tauragė statoma jau naujoje vietoje, jos vietą nulėmė tiesiamas [[Tilžė]]s – [[Ryga|Rygos]] plentas. [[1836]]–[[1844]] metais nutiestas [[Šiauliai|Šiaulių]] – [[Tauragė]]s ruožas. Plentas aplenkė Tauragės dvarą ir perkėlė miestą upe aukštyn. Tiltas per [[Jūra (upė)|Jūros]] upę buvo netradicinio inžinerinio sprendimo statinys, 74,5 m ilgio, metalinis su granitinėmis atramomis, per pirmąjį pasaulinį karą ([[1915]] m.) jis buvo susprogdintas.

 

 

== XX amžius ==

[[Vaizdas:TaurogenoTiltas.JPG|thumb|right|250px|Kelissyk griautas ir atstatinėtas – [[Taurogeno tiltas]]]]

[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Tauragė]] smarkiai nukentėjo. [[1914]] metais [[rugsėjo 5]] d. miestą okupavo vokiečiai, gyventojams uždėta 5000 markių [[kontribucija]], areštuoti katalikų ir evangelikų – liuteronų bažnyčių kunigai, [[rabinas]], teismo tardytojas ir vaistininkas. Po kurio laiko vokiečius išstūmė rusų kariuomenė, bet [[1915]] metų vasarį vokiečių kariuomenė vėl puolė miestą ir jį užėmė. Apšaudant miestą jis užsidegė ir sudegė iki pamatų, išliko tik keletas pastatų miesto pakraščiuose ir vos trečdalis ankstesnių gyventojų. Išliko tik vienintelė bažnyčia – rusų cerkvė. Okupacijos metais vokiečiai [[Tauragė]]je, pilies rūmuose įkūrė psichiatrinę ligoninę, kuri vėliau perkelta į [[Kalvarija|Kalvariją]]. [[1915]] metais vokiečiai miesto pakraštyje palaidojo rusų ir vokiečių karius. Taip pat karo metais vokiečiai nutiesė [[Siaurukas|siaurajį geležinkelį]] nuo [[Lauksargiai|Lauksargių]] per Tauragę, [[Skaudvilė|Skaudvilę]] iki [[Kelmė]]s. Geležinkelis ėjo palei [[Magistralinis kelias A12 (Lietuva)|„Via Hanziatikos“]] kelią, [[Jūra (upė)|Jūrą]] kirto ties jos santaka su Molupio upeliu, geležinkelio stotis buvo įrengta [[Šilalė]]s gatvėje, kur geležinkelis kirto kelią į [[Šilalė|Šilalę]]. Tačiau tų pačių metų pabaigoje prasidėjusios liūtys paplovė silpnus pylimus prie [[Tauragė]]s ir [[Batakiai|Batakių]]. Geležinkelis liko neremontuotas. Buvo nutiestas platusis geležinkelis „[[Lauksargiai]] – [[Šiauliai]]“, kuris Tauragę nauju [[Tauragės geležinkelio tiltas|tiltu]] aplenkė jau pietinėje pusėje ir ėjo pro [[Batakiai|Batakius]] visiškai aplenkdamas [[Skaudvilė|Skaudvilę]]. Karo metais Tauragėje statybos vyko lėtai, iki [[1919]] metų pastatyti tik 48 mediniai namai.

 

== Pokario laikotarpis ==

[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1970]] m. sutvarkoma [[Jūra (upė)|Jūros]] krantinė, nutiesiami takai, [[1971]] metais pradedamas statyti naujasis miesto rajonas – Žalgiriai, taip pat plečiasi Jovarai. [[1974]] pradedama statyti nauja [[Tauragės užtvanka|Jūros upės užtvanka]]. [[1976]] metais įrengta vasaros estrada. [[1987]] pradėjo veikti naujasis [[Vytauto stadionas]]. Sovietmečiu veikė statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas, grūdų produktų, vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos kombinatai, skaičiavimo mašinų elementų gamykla (Vilniaus „Sigmos“ susivienijimo padalinys). Buvo politechnikumas, liaudies teatras.