Senoji bažnytinė slavų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21:
Buvo vartojamos dvi abėcėlės: [[glagolica]] ir naujesnė [[kirilica]]; iš pastarosios kilo [[Rusų kalba|rusų]], [[Gudų kalba|gudų]], [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[Serbų kalba|serbų]], [[Bulgarų kalba|bulgarų]] ir [[Slavų makedonų kalba|slavų makedonų]] [[abėcėlė]]s. Naujesnis (gudų) šios kalbos variantas buvo viena iš oficialių [[LDK]] kalbų.
 
Ši kalba išsaugojo nemažai senosios slavų kalbos [[archaizmas|archaiškumųarchaizmų]], pvz., [[absoliutinis naudininkas|absoliutinį naudininką]], nosinius balsius, atributiškai vartojamas trumpastrumpąsias būdvardžių formas.
 
== Slaviškų žodžių sutapimai su rusiškais ==
Kai kurie senosios bažnytinės slavų kalbos [[žodžiai]] sutampa su rusiškairusiškais, bet jų reikšmė ne tokia.
 
Pavyzdžiai:
 
Живот - rusiškai - 'pilvas', slaviškai - 'gyvenimas'
 
Суббота - rusiškai - 'šeštadienis', slaviškai - 'sekmadienis'
 
Язык - rusiškai gali reikšti liežuvį arba kalbą, slaviškai - liežuvį, kalbą arbąarba pagonišką tikėjimą į pagonybę (kaip [[Veiksmažodis|veiksmažodį]]).
 
== Nuorodos ==