Pranas Jodelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

| paveikslėlio apibūdinimas =Pirmas iš kairės

| gimimo vieta = [[Kupriai (Utena)|KupriuoseKupriai]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]]

| mirties vieta = [[Kaunas|Kaune]]

'''Pranas Jodelė''' ([[1871]]  m. [[vasario 13]] d. –  [[Kupriai (Utena)|Kupriuose]], [[Rokiškio rajonas|Rokiškio raj.]]  – [[1955]]  m. [[gruodžio 8]] d. [[Kaunas|Kaune]])  – žymiausias nepriklausomos Lietuvos [[chemija|chemikas]] technologas, profesorius, [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] rektorius.

Mokėsi [[Užpaliai|Užpalių]] pradžios mokykloje. Išvykęs į [[Rusija|Rusiją]] pas ištremtą dėdę [[1891]]  m. baigė [[Oriolas|Oriolo]] gubernijos Livnų realinę gimnaziją. [[1891]]–[[1896]]  m. studijavo [[Charkovas|Charkovo]] veterinarijos institute. [[1904]]  m. baigė [[Kijevas|Kijevo]] politechnikos institutą, [[1906]]  m. gavo inžinieriaus technologo diplomą, dirbo Rusijos [[cementas|cemento]], [[stiklas|stiklo]], [[metalurgija|metalurgijos]] įmonėse, tačiau vėl sugrįžo į institutą, dirbo laborantu.

[[1908]]  m. stažavosi [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]] [[1909]]  m. išrinktas Kijevo politechnikos instituto docentu. Dėstė statybos medžiagų technologiją. [[1912]]  m. išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi. [[1913]]  m., atsisakęs profesūros, grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir visas jėgas atidavė nepriklausomos valstybės kūrimui. 1913  m. suprojektavo ir vadovavo [[Valkininkai|Valkininkų]] cemento fabriko statybai (pirmojo Lietuvoje, per [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasaulinį karą]] sugriauto). Vienas iš bendrovės akcininkų buvo dr. [[Jonas Basanavičius]].

Nuo [[1920]]  m. dirbo Kauno miškų departamente. [[1921]]–[[1922]]  m. buvo vienas iš Lietuvos [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] organizatorių, jų lektorius, profesorius. 1922  m. [[vasario 16]] d. su kitais įkūrė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetą]]. [[1922]]–[[1927]]  m. buvo pirmasis Technikos fakulteto dekanas, įkūrė ir vadovavo Statybos ir statybinių medžiagų katedrai. [[1927]]  m. paskelbė cemento kietėjimo teoriją. [[1927]]–[[1928]]  m. ir [[1932]]–[[1940]]  m. paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektoriumi, [[1928]]–[[1929]]  m.  – rektoriumi.

Jam vadovaujant pastatyti Medicinos fakulteto rūmai, Fizikos  – chemijos instituto rūmai [[Aleksotas|Aleksote]] ir didžiausias tarpukario Lietuvos statybų objektas  – [http://www.kmuk.lt/ Universiteto klinikos] (atsidėkodami medikai jam suteikė medicinos garbės daktaro laipsnį).

P. Jodelė suorganizavo Lietuvos mineralinių žaliavų tyrimą, buvo Energijos komiteto žemės turtams tirti komisijos pirmininkas, taip pat Technikos draugijos pirmininkas, nuo [[1924]]  m.  – Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos vadovas. Tyrė statyboms tinkamų žaliavų išteklius Lietuvoje.

[[1936]]  m. paskirtas [[Žemė]]s turtų tyrimo komisijos pirmininku. Tyrė [[Skirsnemunė]]s [[kreida (uoliena)|kreidos]], [[mergelis|mergelio]], [[Menčiai|Menčių]], [[Karpėnai|Karpėnų]], [[Vegeriai|Vegerių]] [[klintis|klinčių]], [[Biržai|Biržų]], [[Pasvalys|Pasvalio]] [[gipsas|gipso]], [[Šventoji|Šventosios]] [[kvarcinis smėlis|kvarcinio smėlio]], [[Merkys|Merkio]] kreidos telkinius. Jo pastangomis [[1938]]  m. pradėtas statyti (per [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]] sugriautas) [[Skirsnemunė]]s ([[Jurbarko rajonas|Jurbarko raj.]]) cemento fabrikas, vadovavo Karpėnų klinčių telkinių tyrimams, kuriais pasinaudojus po II Pasaulinio karo pastatyta [[Naujoji Akmenė|Naujosios Akmenės]] cemento gamykla.

1940  m. išėjo į pensiją. Tačiau, įsteigus Statybos medžiagų pramonės tresto laboratoriją, buvo pakviestas jai vadovauti. Iki 1941  m. vasaros  – Lietuvos geologinių tyrinėjimų ir statybinių medžiagų tresto konsultantas. [[1944]]  m., būdamas 73 metų amžiaus, vėl įsitraukė į mokslinį ir pedagoginį darbą. [[1945]]  m. profesoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. [[1947]]–[[1949]]  m. jis užėmė [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybinio universiteto]] Neorganinės technologijos katedros vedėjo pareigas.

Svarbiausieji mokslo darbai: „Trumpas statybinių medžiagų bandymų vadovas“ ([[1909]]  m., [[rusų kalba]]), „Geologiniai tyrinėjimai su Lietuvos geologijos daviniais“ (1922  m.), „Statybos medžiagų technologija“ (1923  m.), „Cemento kietėjimo technologija“ (1927  m.), „Statybinės medžiagos“ ([[1948]]  m.) ir kt. 1924–1928  m. organizavo ir redagavo [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] mokslo darbų leidinį „Technika“, paskelbė daug straipsnių, rašė leidiniams: „Švietimo darbas“, „Tautos ūkis“, „Ūkis“, „[[Lietuvos aidas]]“, bendradarbiavo laisvamanių laikraštyje „Laisvamanis“, vadovavo rašantiems disertacijas.

1928  m. buvo apdovanotas 3-ojo laipsnio, o [[1932]]  m.  – 2-jo laipsnio DLK Gedimino ordinais. [[1979]]  m. skulptorius Leonas Žuklys sukūrė jo medinį biustą (saugomas Lietuvos dailės muziejuje). Serijoje „Lietuvos mokslo paminklai“ išleista monografija „Profesorius Pranas Jodelė“ ([[1996]]  m.).