23:33, 29 gegužės 2017 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai S →‎Nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		23:38, 29 gegužės 2017 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai tiksliau Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Rozetos akmuo''' – senovinė juodo granodiorito [[stela]], padėjusi iššifruoti senovės [[egiptiečių hieroglifai\|egiptiečių hieroglifus]]. Ant jos užrašytas tas pats tekstas [[Egiptiečių hieroglifai\|egiptiečių hieroglifais]], [[demotinis raštas\|demotiniu raštu]] ir klasikine [[Graikų raštas\|graikų kalba]]. ~~Stela~~Steloje ~~datuota~~užrašytas ~~sukurta~~[[Ptolemėjas V Epifanas\|Ptolemėjaus V Epifano]] įsakymas, datuotas [[196 m. pr. m. e.]] kovo 27 d. ir ~~dedikuota~~dedikuotas ~~[[Ptolemėjas V Epifanas\|Ptolemėjaus V Epifano]]~~karaliaus karūnavimo sukakčiai. Ją [[Napoleonas\|Napoleono]] invazijos į Egiptą metu [[1799]] m. [[liepos 19]] d. atrado prancūzų kareiviai, įrenginėję savo fortą netoli [[Rozeta\|Rozetos]]. Ją surado jaunas karininkas Pjeras Fransua Ksaveras Bušaras, įmūrytą ardytoje senovinėje sienoje. 1799 m. rugsėjį apie atradimą paskelbta „Egipto kurjeryje“. Stela buvo pergabenta į [[Kairas\|Kairą]] tyrimams. 1801 m. Aleksandrijos sutartimi prancūzai perdavė stelą britų armijai. Ji buvo pergabenta į Londoną ir 1802 m. išstatyta [[Britų muziejus\|Britų muziejuje]], kuriame yra iki šiol. 1814 m. prie Rozetos akmens hieroglifų pradėjo dirbti britas [[Tomas Jungas]]. Jis iššifravo žodžius „ir“, „karalius“, „Ptolemėjus“ ir „Egiptas“. Nustatė kai kurių hieroglifų fonetines reikšmes ir tai, kad demotinio rašto žodžiai ne visuomet užrašyti [[abėcėlė\|abėcėle]]. Dėl neaiškių priežasčių T. Jungas prarado susidomėjimą hieroglifų iššifravimu ir darbą nutraukė. Jo įdirbio rezultatai publikuoti 1819 m. ''[[Encyclopaedia Britannica]]'' leidime.

Rozetos akmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų