Kleopatra VII: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 50:
Po Cezario nužudymo [[44 m. pr. m. e.]] Kleopatra grįžo į Egiptą, kur jos brolis [[Ptolemėjas XIV|Ptolemėjus XIV]] mirė ir ji tapo vienintele šalies valdove. Sūnus [[Cezarionas]] buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai. Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su [[Markas Antonijus|Marku Antonijumi]] [[Tarsas|Tarse]] prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino [[Augustas|Augustu]]). Po to Markas Antonijus viešėjo Aleksandrijoje ir Kleopatra jam pagimdė dvynius [[Kleopatra Selenė II|Kleopatrą Selenę II]] ir [[Aleksandras Helijas|Aleksandrą Heliją]], o vėliau sūnų [[Ptolemėjas Filadelfas|Ptolemėją Filadelfą]]. Markas Antonijus įteisino santuoką su Kleopatra. 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytinių dalių valdymą tarp Kleopatros ir jos vaikų. Informavo Romos senatą, kad taip įtvirtino naujus vietininkus. [[Oktavianas Augustas|Oktavianas]] surengė propagandos kampaniją prieš Antonijų ir Kleopatrą, ko pasekoje Roma paskelbė karą Egiptui.
[[Vaizdas:Cleopatra VII tetradrachm Ascalon mint.jpg|thumb|left|220px| Moneta su Kleopatros atvaizdu]]
Antonijaus ir Kleopatros pajėgos 31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d. pralaimėjo [[Akcijaus mūšis|Akcijaus jūrų mūšyje]] Oktaviano laivynui. Dėl nežinomų priežasčių Kleopatros laivynas netikėtai pasitraukė iš mūšio, kas didele dalimi prisidėjo prie mūšio baigties. Kita versija, Kleopatra pabėgo iš mūšio jau jo lemčiai buvus aiškia. Oktavianas po to rengėsi invazijai į Egiptą. Antonijus nusižudė, pasak legendos, išgirdęs melagingas žinias apie Kleopatros mirtį. Kleopatra pasekė jo pavyzdžiu po 11 dienų, teigiama, kad ji leido įkasti egiptietiškai angiai [[30 m. pr. m. e.]] [[rugpjūčio 12]] d.<ref>[http://www.smithsonianmag.com/history-archaeology/biography/cleopatra.html Who Was Cleopatra? (page 2)] accessdate 2008-01-22</ref> Cezarioną jo rėmėjai paskelbė faraonu, bet netrukus Oktaviano pajėgos užėmė Egiptą, Cezarionas buvo nužudytas. Egiptas tapo [[Romos provincija]]. Romos propaganda vėliau vaizdavo KleoptarąKleopatrą amoralia moterimi, tesiekusia politinių tikslų, kuri išgelbėjo savo vardą garbinga mirtimi, nes patekusi į neišvengiamą Oktaviano nelaisvę ji būtų pravaryta Romos gatvėmis Oktaviano triumfo eisenoje, kaip tai padarė Julijus Cezaris su Kleopatros seserimi Arsinoje.
 
Iki šių laikų Kleopatra yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimas išliko dėl daugybės meno kūrinių, pvz.: [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] tragedijos ''Antonijus ir Kleopatra'', Jules Massenet operos ''Kleopatra'' ir [[1963]] m. filmo ''Kleopatra''. Visur ji vaizduojama kaip nepaprasta gražuolė, o tai, kad ji tapo galingiausių to meto vyrų meiluže, laikoma to įrodymu. Prancūzų filosofas [[Blaise Pascal|Blezas Paskalis]] ''Mintyse'' teigė: „Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, būtų pasikeitęs viso pasaulio veidas“<ref name=cleoppearance>[http://penelope.uchicago.edu/~grout/encyclopaedia_romana/miscellanea/cleopatra/bust.html The Beauty of Cleopatra] accessdate 2008-05-28</ref>.