|
Penio liga!labai pavojinga
{{otheruses}}
{{Infolentelė upė
| Pavadinimas = Dunojus
| Paveiksliukas = Dunav.jpg
| Paveikslėlio apibūdinimas = Dunojus Bulgarijoje
| Ilgis = 2850
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas = 6430
| Baseino plotas = 817 000
| Ištakos = [[Švarcvaldas]]
| Žiotys = [[Juodoji jūra]]
| Šalys = [[Vokietija]], [[Austrija]], [[Slovakija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Serbija]], [[Rumunija]], [[Bulgarija]]
| Vikiteka = Danube
}}
'''Dunojus''' ({{grc|Ἴστρος|Istros}}; {{de|Donau}}; {{hu|Duna}}; {{hr|Dunav}}; [[bulgarų kalba|bulg.]], {{sr|Дунав}}; {{sk|Dunaj}}; {{ro|Dunăre}}) – upė [[Europa|Europoje]], antroji pagal ilgį po [[Volga|Volgos]]. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km².
Prasideda Vokietijoje, [[Švarcvaldas|Švarcvaldo]] rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]]. Į baseino teritoriją įeina [[Vokietija]], [[Austrija]], [[Slovakija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Serbija]], [[Bulgarija]], [[Rumunija]], maža dalis Moldavijos, [[Ukraina|Ukrainos]], [[Šveicarija|Šveicarijos]].
Upės aukštupys (iki [[Viena|Vienos]], ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėniai siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki [[Ulmas|Ulmo]] miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s.
Nuo [[Viena|Vienos]] iki Geležinių Vartų tarpeklio (~970 km) upė teka [[Dunojaus vidurupio lyguma]]. Slėnys platūs (5–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi, srovės greitis 0,3–1,1 m/s. Vietomis kerta pavienius kalnagūbrius ir sudaro siaurus (0,6–1,5 km), bet gilius (15–70 m) pralaužtinius slėnius (Vengrijos Vartus, Višegrado tarpeklį, Geležinius Vartus). Srovės greitis padidėja iki 2,2–4,7 m/s.
Nuo Geležinių Vartų tarpeklio iki žiočių (~960 km) upė teka Dunojaus žemupio lyguma. Slėnys platūs (7–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi, vietomis dirbtinai ištiesinta. Srovės greitis 0,5–1 m/s.
Įtekėdamas į jūrą, Dunojus sudaro didžiulę [[Dunojaus delta|deltą]], 3500 km², kurioje dalosi į 3 pagrindines šakas: [[Kilijos protaka|Kilijos]], [[Sulinos protaka|Sulinos]] ir [[Šv. Jurgio protaka|Šv. Jurgio]].
Dunojus turi apie 300 intakų. Iš jų didžiausi:
* dešinieji – [[Ileris]], [[Lechas (upė)|Lechas]], [[Izaras]], [[Inas]], [[Drava]], [[Sava]], [[Didžioji Morava]];
* kairieji – [[Tisa]], [[Oltas]], [[Siretas]], [[Prutas]], [[Morava (upė)|Morava]].
Aukštupiui didelę įtaką turi dešinieji (alpiniai) intakai, kurie lemia aukščiausią vandens lygį vasarą ir žemiausią lygį žiemą.
Vidurupiui ir žemupiui būdingi pavasario ir vasaros potvyniai. Kai kalnų sniego tirpimas sutampa su lietumis ir didesniųjų intakų potvyniai sutampa, upės vandens lygis smarkiai pakyla, ir ji užlieja pakrančių lygumas. Vasaros antroje pusėje vandens lygis krinta. Spalio–lapkričio mėn. po lietaus prasideda rudens poplūdžiai. Žemiausias vandens lygis būna žiemą. Užšąla tik labai šaltomis žiemomis, 1,5 mėnesio laikotarpiui.
Prie Dunojaus yra įsikūrusios net keturių šalių sostinės: [[Viena]] (Austrija), [[Bratislava]] (Slovakija), [[Budapeštas]] (Vengrija) ir [[Belgradas]] (Serbija). Prie upės įsikūrę taip pat šie svarbūs miestai: [[Regensburgas]] (Vokietija), [[Lincas]] (Austrija), [[Vukovaras]] (Kroatija), [[Novi Sadas]] (Serbija), [[Rusė]] (Bulgarija), [[Breila]], [[Galacis]] (Rumunija).
== Pavadinimas ==
Upėvardis galimai skitiškos arba keltiškos kilmės, kilęs iš {{ide|*dānu}} („didelė, patvinusi upė“) ir ''*dā-'' („plūsti, nevaržomai tekėti, piltis“). Tokios kilmės pavadinimų daug ypač Rytų Europoje (plg. [[Donas]], [[Dniepras]], [[Dniestras]]). Senovės graikai upę vadino ''Ἴστρος'', matyt, šis žodis pasiskolintas iš [[trakai (tauta)|trakų]], ir reiškia „tvirtas, greitas“.
== Taip pat skaitykite ==
* [[Dunojaus delta]]
{{Dunojus}}
[[Kategorija:Austrijos upės]]
[[Kategorija:Bulgarijos upės]]
|
