Amazonės debitas yra didžiausias planetoje (plukdo daugiau vandens nei [[Misisipė (upė)|Misisipė]], [[Nilas]] ir [[Jangdzė]] kartu sudėjus). Amazonės baseinas yra didžiausias palyginus su bet kokia kita upės sistema – 7,18 mln. km².
== Tėkmė ==
[[Vaizdas:Bcamazonica.jpg|thumb|left|200px|Amazonė ir jos intakai]]
Peru pietvakariuose, [[Arekipos departamentas|Arekipos departamente]], rytinėse Nevado Mismi kalno pašlaitėse prasideda [[Karhuasanta|Karhuasantos]] upokšnis, kuris yra viena iš [[Apurimakas|Apurimaką]] sudarančių upių. Apurimakas kerta Andų kalnus, susilieja su šventąja inkų upe [[Urubamba]] ir sudaro Ukajalį. Ukajalio ir kitos Amazonės ištakos, Maranjono aukštupiai labai vingiuoti, teka kalnų tarpekliais, sudaro krioklius ir slenksčius, o Andų rytiniuose šlaituose patenka į [[Amazonės žemuma|Amazonės žemumą]]. Iki Ikitoso miesto upė teka į šiaurę, vėliau – į rytus (nuo 70° v. ilgumos iki žiočių teka per Braziliją). Nuo Brazilijos sienos iki santakos su Negru upė vadinama '''Solimoinesu''' ({{pt|Rio Solimões}}). Už Manauso jau vadinama Amazone, smarkiai išplatėja, sudaro daugybę protakų, upinių salų (pvz., [[Tupinambarana]]). Įteka į [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]] ties pusiauju (50° v. ilg.), kur su Tokantinso upe sudaro bendrą [[upės delta|deltą]], gausiai išraižytą protakų. Amazonės deltoje yra didžiausia pasaulyje upinės kilmės sala – [[Maražo]], mažesnė Gurupos sala bei daugybė kitų salų. Svarbiausios protakos: Vieira Grandė, Šiaurinis kanalas, Pietinis kanalas, Perigosas.
