Afrocentrizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Afrocentristinis požiūris į Nilo slėnio civilizacijas ([[Egiptas|Egipto]] ir [[Nubija|Nubijos]]) iškilo kaip reakcija į įsigalėjusį požiūrį, kad svarbiausi socialiniai, intelektualiniai ir techniniai pasiekimai yra padaryti [[Europa|Europoje]]. Šio požiūrio šalininkai oponuoja minčiai, kad afrikiečiai (turimi omeny [[juodaodžiai]]) niekuomet nesukūrė didžios civilizacijos ir, bendrai, istorijos eigoje afrikiečių kultūrinės erdvės žmonės nebuvo pajėgūs dideliems laimėjimams, sulyginamiems su europiečių.

Vienas iš pagrindinių afrocentristų argumentų yra teiginys, kad [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto civilizacija]] buvo afrikietiška ir senovės egiptiečiai šiuolaikiniu supratimu būtų įvardinti [[juodaodžiai]]s. Šį požiūrį platino [[Senegalas|senegalietis]] Cheikh Anta Diop (1981) ir JAV [[Gajana|gajanietis]] Ivan Van Sertima (1989) remdamiesi senovės egiptiečių vaizdavimu [[Senovės Egipto menas|mene]]. [[Antropologija|Antropologai]] apie tai nėra vieningos nuomonės ir linkę išvengti atsakymo argumentuodami tuo, kad [[rasė]] yra socialinė, o ne biologinė kategorija.

Vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų yra apie senovės egiptiečių įtaką [[Senovės Graikijos istorija|senovės graikų]] civilizacijos raidai. Pasak afrocentristų, senovės graikai daugelį savo laimėjimų perėmė iš egiptiečių ir tokiu būdu europietiškos civilizacijos šaknys yra būtent afrikietiškoje egiptiečių civilizacijoje. Populiarus teiginys, kad [[Aristotelis]] esą savo išmintį „pavogė“ iš egiptiečių, ką pirmasis skelbė George James (''Stolen Legacy'', 1954). Jo argumentai sulaukė chronologinės sekos kritikos. Kiti autoriai gaikųgraikų filosofijos ištakų bandė ieškoti religinėje egiptiečių literatūroje, buvo autorių, kurie teigė, kad [[Sokratas]] ir [[Kleopatra]] buvo egiptiečiai. Požiūrį apie egiptiečių didelį poveikį graikams rėmė Martin Bernal (1987−1991), kuris rėmėsi klasikiniais tekstais. Jo minčių kritiką surinko Mary Lefkowitz ir Guy Rodgers (1996).

Daugelis afrocentristų tiki, kad tarp ne afrikietiškos kilmės egiptologų yra sudarytas sąmokslas siekant sumenkinti Senovės Egipto civilizacijos afrikietiškąjį charakterį ir, bendrai, afrocentristų argumentus. Pasak jų, esą Napoleono kareiviai nudaužė [[Didysis Gizos sfinksas|Didžiajam Sfinksui]] nosį, nrėdaminorėdami užmaskuoti veido afrikietiškus bruožus. Šis argumentas paneigiamas ankstesniu nei Napoleono invazija į Egiptą piešiniu ir XIV a. arabų liudijimųliudijimu, kad nosį Sfinksui nudaužė islamo fanatikai. Esą kiti egipteičiųegiptiečių reljefai ir skulptūros buvo gadinami tuo pačių tikslu.

Afrocentristų požiūriai atkreipia [[Egiptologija|egiptologų]] dėmesį į galimai rasistinius jų nusistatymus senovės egiptiečių atžvilgiu ar Senovės Egipto civilizacijos traktavimą atskirai nuo Afrikos žemyno (kas paremtaargumentuota [[Nilas|Nilo]] slėnio geografine padėtimi). Kita vertus, afrocentristai nevertina, kad pagrindinis egiptologų žinių šaltinis yra egiptiečių ir klasikiniai graikų, Artimųjų Rytų tautų tekstai, [[Biblija]]. Studijas apsunkina tai, kad libiečiai ir nubiečiai, t. y. Afrikos tautos, su kuriomis egiptiečiai turėjo tiesioginius kontaktus, neturėjo savo rašto, atitinkamai, nustatyti sąsajas tarp jų yra sudėtinga ar visai neįmanoma. Vėlesnė Nubijos kultūra iškilo labiau kaip egiptietiškosios [[Naujoji Egipto karalystė|Naujosios Egipto karalystės]] kultūros imitacija. Egiptologų interesas nustatyti senovės egiptiečių sąsajas su kitomis afrikiečių kultūromis yra gana ribotas.

Tarp afrocentristinio požiūrio kritikos yra argumentas, kad pats afrocentrizmas yra vakarietiškos kultūros produktas. Pats afrocentristų požiūris galimai yra [[Eurocentrizmas|eurocentristinis]] ta prasme, kad jie patys iškelia Senovės Egipto kultūrą (kuri labai vertinama Europoje) virš kitų afrikietiškų kultūrų. Patys egiptiečiai save matė apsuptais trijų svetimšalių grupių: „azijiečių“, libiečių ir nubiečių, savęs jie neįvardindavo „afrikiečiais“ ir iš archeologinių radinių nematyti, kad save laikė artimesniais libiečiams ir nubiečiams nei „azijiečiams“.