Butigeidžio rinktinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Butigeidžio rinktinė''', '''Butageidžio rinktinė''' (iki 1947 m. liepos ''Lydžio rinktinė'', po to iki 1948 m. birželio - ''Aukuro rinktinė''<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref><ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6</ref>) - [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] rinktinė, priklausiusi [[Kęstučio apygarda]]i. Butigeidžio rinktinė veikė Tauragės, Šilutės ir Šilalės apskrityse, faktiškai buvo Kęstučio apygardos branduolys. 1949-1950 m. Butigeidžio rinktinė leido savo laikraštį.
1943-4 m. Eržvilko apylinkėse susikūrė ir veikė [[Lietuvos Laisvės Armija|Lietuvos Laisvės Armijos]] kuopa, daugiausia kovojusi su sovietų partizanais ir gynusi nuo jų apylinkių kaimų gyventojus. <ref>http://genocid.lt/Leidyba/4/kronika3.htm</ref> 1944 m. kartu su frontu pasitraukė kitų 12 Tauragės apskrities valsčių LLA štabai, tačiau Eržvilko kuopos štabas liko. Jį sudarė Eržvilko gimnazijos mokytojai. 1945 m. pradžioje, po to, kai sovietai suėmė keletą Eržvilko kuopos narių Eržvilko LLA štabas ėmėsi pertvarkyti savo veiklą iš pogrindinės į partizaninę. Prie Eržvilko kuopos prisidėjo visų Tauragės apskrities ir trijų Raseinių apskrities valsčių (Nemakščių, Šimkaičių) partizanai (tuo metu vadinti "vanagais"), iš viso apie 1500-2000 žmonių, tiek buvusių LLA narių, tiek naujai į miškus nuo sovietų persekiojimo ir mobilizacijos pasitraukusių vietos gyventojų. 1945 m. liepos mėnesį partiznų junginys pavadintas Lydžio rinktine.<ref>http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/20/poz_01.html</ref>
1945-46 m. Lydžio rinktinė aktyviausiai veikė Eržvilko, Batakių ir [[Skaudvilės valsčius|Skaudvilės valsčiuose]]. 1945 m. MGB tik fiksavo partizanų veiksmus, tačiau 1946 m. partizanai ėmė patirti vis didesnius nuostolius. Viena sėkmingiausių operacijų buvo 23 politinių kalinių išlaisvinimas iš Tauragės MGB kalėjimo.<ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1735</ref> 1946 m. rugpjūtį Lydžio rinktinės pagrindu, prie jos prijungus Šerno, Žalčio ir [[Vytauto Didžiojo rinktinė|Vytauto Didžiojo rinktines]], Pietų Žemaitijos ir panemunių partizanai susijungė į Jungtinę Kęstučio apygardą. 1947 m. balandžio mėn. MGB sunaikinus [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinės Kęstučio apygardos]] štabą, jis gegužės mėn. vėl atkurtas Lydžio rinktinės teritorijoje ir jos pagrindu. 1947 m. liepą Lydžio rinktinė pervadinta į Aukuro rinktinę, 1948 m. birželio mėn. - į Butigeidžio rinktinę.
1948 m. rinktinėje buvo Marso (vėliau - Nemuno) ir Švyturio rajonai, 1949 m. - Švyturio, Šalnos, Visvydo-Eimučio rajonai, vėliau - Šalnos, Visvydo ir [[Dariaus rajonas|Dariaus rajonai]].<ref>D.Kuodytė Kęstučio apygardos kūrimasis. In: Laisvės kovų archyvas T.13, 1995. [http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-13-t-1995-m/3507-kestucio-apygardos-kurimasis-tesinys]</ref><ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201312_balcinas_biog.pdf</ref> Partizanų rajonai taip pat vadinti tėvūnijomis. Dariaus rajone veikė "Geležinio vilko" (Šilutės, Šilalės ir Priekulės rajonai) ir "Rambyno" ("Pilies"; veikė Klaipėdos, Rietavo ir Šilalės apskričių sandūroje) būriai.<ref>http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/antisovietinis-pogrindis-klaipedoje-sekme-ir-nesekmes/237842</ref> Partizaninio karo metu Dariaus rajone žuvo 236 partizanai.<ref>Liana Pušinskytė. ''Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945-1953 m.''In: Genocidas ir rezistencija, 2009 2 (26). P.60.</ref>
Eilutė 9:
1950 m. vasario 16 d., išdavus ryšininkui Justinui Stasiuliui ir stribams apsupus bunkerį, su trimis kitais partizanais žuvo Dariaus rajono Pušies būrio vadas Pranas Auškalnis - Laisvė.<ref>http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm</ref>
Paskutiniajam rinktinės vadui 1950 m. viduryje tapus priešų agentu ir ėmus aktyviai veikti prieš partizanus rinktinė iki 1951 m. spalio buvo sunaikinta. 1950 m. balandžio 9 d. MGB agento Šimkaus (Zenonas Noreika) pastangomis buvo suimti Šalnos tėvūnijos vadai F.Gaubstys-Vytautas, P.Trijonis-Jaunutis ir Z.Paulikas. F.Gaubstys sutiko bendradarbiauti su MGB ir išdavė daugybę [[Aušrelės būrys|Aušrelės]] ir Jūros būrių partizanų. Paskutiniai [[Jūros būrys|Jūros būrio]] partizanai žuvo 1954 m. kovo 29 d. <ref>http://partizanai.org/index.php/laisves-kovu-archyvas-35-t-2003/3893-kestucio-apygardos-butageidzio-rinktines-salnos-tevunijos-juros-zalgirio-burio-partizanu-likimai</ref> 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miške, didelės MGB operacijos metu žuvo 11 partizanų, tarp jų Visvydo tėvūnijos vadas [[Jonas Stoškus]]-Eimutis.<ref>http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2015/201506_KA_BR_part_zutis.pdf</ref>
1951 m. liepos pradžioje Butageidžio rinktinės likučiai perduoti [[Žemaičių apygarda]]i.<ref>http://genocid.lt/centras/lt/1441/a/</ref> Tuo metu ją besudarė tik vienas - Dariaus rajonas, kuriame buvo iki 40 kovotojų, veikusių Šilutės-Šilalės rajonų sandūroje.<ref>http://www.archyvai.lt/lt/lya_fondu-sarasas/lya_kgb-dokumentu-sarasas/k-5/k-5_6</ref>
| |||