Abu Roašas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Abu Roašo archeologinė vietovė yra 150 m aukščio plynaukštėje ir vadinama šiuolaikinio kaimo netoliese Abu Roašo pavadinimu. Vietovės radiniai apima daugiau nei 3000 m. laikotarpį nuo ankstyvųjų Egipto dinastijų iki [[koptai|koptų]] laikų. Iš ankstyvųjų dinastijų rasti objektai su faraonų [[Aha]] (apie 3100 m. pr. m .e.) ir [[Denas|Deno]] vardais. Garsiausias statinys joje buvo 4 dinastijos faraono Džedefrės piramidė, statyta apie 2575 m. pr. m. e. Jos vardas buvo „Džedefrė yra Sehedu žvaigždė“. Neaišku, ką egiptiečiai vadino ''Sehedu''. Tikėtina, kad tai buvo [[Orionas (žvaigždynas)|Oriono]] žvaigždė. Džedefrės piramidės aukštis turėjo siekti apie 65 ir kraštinės ilgis apie 106 metrus. Dydžiu ji turėjo būti beveik identiška [[Mikerino piramidė|Mikerino piramidei]]. Liekanos rodo, kad jos išorė buvo dengta raudonojo granito blokais. Kompleksas akmenims buvo pradėtas ardyti dar romėnų laikais. 1839 m. piramidę tyrė britai Richard Howard Vyse ir John Perring ir bent tuo metu piramidė buvo geresnės būklės nei dabar. 1880-aisiais ji tarnavo kaip akmenų skaldykla vietinių statyboms ir stipriai nukentėjo.

1900 m. kasinėjimus Abu Roaše pradėjo Prancūzų orientalistinės archeologijos instituto Kaire misija. Piramidės komplekse rasta laidojimo šventykla, valties duobė, pakeltas kelias į šventyklą, tačiau nerasta slėnio šventyklos (ar dar neatkasta arba išardyta senovėje). Valties duobėje (atrasta 1901 m. Émile Gaston Chassinat) rasta skulptūros liekanų, tarp jų trys faraono Džedefrės galvos, kurios tikriausiai buvo skirtos sfinksams, ir apatinė faraono su žmona Chentetka skulptūrinės grupės dalis. Iš žymiai vėlesnių laikų rasta karalienės Arsinojės II statulos liekanos (III a. pr. m. e.). Į rytus nuo piramidės yra [[Senoji Egipto karalystė|Egipto senosios karalystės]] laikų kapinės. Apie 2 km piečiau rasta iš plytų statyta maža piramidė, kurią XIX a. pirmas aprašė [[Karlas Richardas Lepsijus]], jos statybų laikmetis nenustatytas.