Dekabristai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 21:
Dekabristai pradėti sukilimą nusprendė po Aleksandro I mirties prieš naujojo imperatoriaus [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] [[priesaika|prisaikdinimą]]. Buvo planuojama patekti į caro apartamentus [[Žiemos rūmai|Žiemos rūmuose]] ir suimti jo šeimą. Maištininkai [[gruodžio 14]] d. surinko [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Senato aikštėje minią kareivių ir karininkų ir paviešino reikalavimą, kad valstybės taryba ir [[senatas]] paskelbtų jų „Manifestą rusų liaudžiai“, kuriame būtų pranešama apie baudžiavos panaikinimą, piliečių laisvę ir teises, visuotinės [[karinė prievolė|karinės prievolės]] įvedimą, kareivių tarnybos palengvinimą. Tačiau sukilimas nebuvo tinkamai paruoštas, o ir senatas bei dalis Peterburgo [[garnizonas|garnizono]] jau buvo prisiekę Nikolajui I, vėliau tapusiam vienu iš reakcingiausių carų Rusijos istorijoje. Susirinkusieji iš aikštės buvo išvaikyti [[artilerija|artilerijos]] [[ugnis (šaudymas)|ugnimi]]. Per neramumus žuvo 1271 žmogus. Aukų buvo ne tik tarp maištininkų – buvo nukauti kai kurie valstybės tarnautojai, žuvo pats sostinės generalgubernatorius.
[[Gruodžio 29]] d. sukilo Černigovo [[pulkas]] [[Ukraina|Ukrainoje]], tačiau buvo greitai numalšintas. Pats Nikolajus I vadovavo dekabristų bylos tyrimui. [[baudžiamoji atsakomybė|Baudžiamojon atsokomybėn]] buvo patraukti 579 žmonės, iš kurių dauguma buvo kariškiai. Susidorota žiauriai: organizatoriai ir vadai – [[Pavelas Pestelis]], [[Sergejus Muravjovas-Apostolas]], [[Michailas Bestuževas-Riuminas]], [[Piotras Kachovskis]], [[Kondratijus Rylejevas]] – pakarti, virš šimto dekabristų – išsiųsti į [[Sibiras|Sibiro]] [[katorga|katorgą]], kiti – iš aukšto rango karininkų pažeminti iki kareivių ir išsiųsti į [[Kaukazas|Kaukazą]]. Ten pat atsidūrė ir visas Černigovo pulkas.
== Pasekmės ==
| |||