'''Felicija Nijolė Sadūnaitė''' (g. [[1938]] m. [[liepos 22]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – vienuolė, disidentė.
== Biografija ==
[[1955]] m. baigė [[Anykščių Jono Biliūno gimnazija|Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą]]. [[1956]] m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – [[Vilnius|Vilniaus]] kūdikių namuose.
[[1974]] m. suimta, [[1975]] m. nuteista už [[Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika|„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“]] dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo [[Mordovija|Mordovijoje]], ištremta gyveno Rytų [[Sibiras|Sibire]]. [[1980]] m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į [[Maskva|Maskvą]], iš kur jis pasiekdavo [[Vakarų pasaulis|Vakarus]]. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.
[[1987]] m. [[rugpjūčio 23]] d. su [[Antanas Terleckas|Antanu Terlecku]], [[Vytautas Bogušis|Vytautu Bogušiu]] ir [[Petras Cidzikas|Petru Cidziku]] surengė mitingą[[1987 m. mitingas prie [[AdomasAdomo MickevičiusMickevičiaus paminklo|mitingą prie Adomo Mickevičiaus]] paminklo]] paminėti [[Molotovo-Ribentropo paktas|Ribentropo-Molotovo paktą]]. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas [[Lietuvos himnas]].
Nuo [[1988]] m. [[Lietuvos Helsinkio grupė]]s narė. Ji yra išleidusi knygų apie [[KGB]] metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje .
