Funkcinis stilius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.186.216 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) |
|||
Eilutė 23:
== Publicistinis stilius ==
Publicistinio stiliaus vartojimo sfera yra [[žiniasklaida]], būdingiausi žanrai – straipsnis (redakcinis, probleminis ir kt.), [[reportažas]], [[feljetonas]], [[apybraiža]], [[esė]]. Taip pat vartojamas kai kurių rašytojų kūryboje (pvz., [[Juozas Tumas-Vaižgantas|J. T.-Vaižganto]], [[Žemaitė]]s). Sakytine forma šis stilius reiškiasi [[oratorius|oratorių]] kalbose, taip pat [[televizija|televizijos]], [[radijas|radijo]] komentuojamo ar meninio publicistinio pobūdžio laidose.
[[Publicistika|Publicistikos]] tikslas – ne tik išdėstyti faktus, bet ir atitinkamai nuteikti, įtikinti skaitytoją, todėl jai būdinga komunikatyvinės ir ekspresyvinės funkcijų darna. Publicistikos kūrinys turi būti ne tik logiškas, tikslus, dalykiškas, bet ir įspūdingas, emocionalus, vaizdingas. Dėstomi faktai ir argumentai, bet gana subjektyviai, nes jie savaip vertinami; bandoma įtikinti, paveikti, propaguoti savas idėjas. Publicistinis tekstas derina intelektualines ir emocines, vaizdines kalbos priemones. Dalykinę leksiką čia paįvairina semantinės figūros, tikslias, darnias sintaksines konstrukcijas – ekspresyvios sintaksinės figūros. Vienur publicistikoje vyrauja loginiai intelektualiniai elementai (pvz., laikraščio redakcinis straipsnis), kitur – pakilus, iškilmingas tonas, dar kitur – lyrinės intonacijos. Publicistinių tekstų turinys – aktualios visuomenei kultūros, moralės temos. Dalykas, apie kurį kalbama, vertinamas ne vieno asmens, bet visos visuomenės ar socialinių grupių požiūriu.
| |||