Stambieji žemaitukai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Stambieji žemaitukai''' - – [[Naminis arklys|naminių arklių]] ({{la|Equus ferus caballus}}) [[Lietuviai|lietuviška]] [[veislė]], kurią [[XX a.]] [[Lietuva|Lietuvoje]] labai plačiai naudojo darbui ir važiavimui. Tai unikali savo savybėmis naminių arklių veislė turinti tam tikrą [[Genetika|genetinį]] potencialą, kuriuo skiriasi nuo kitose šalyse sukurtų veislių.

Nuo 1985  m. ši naminių arklių veislė buvo nustota vadinti „žemaičių veislės arkliais“, ir pradėta vadinti stambiaisiais žemaitukais. Bet daugelį [[Žmogus|žmonių]], ir net žemės ūkio specialistus klaidino tas pats senojo ([[žemaitukas]]) ir stambaus tipo žemaitukų pavadinimas, tad 1995  m. profesorius Juozas S.Šveistys siūlė stambiuosius žemaitukus perpavadinti „aukštaičių arkliais“, tačiau oficialiai pavadinimas liko nepakeistas iki šių dienų.

XX amžiuje stambieji žemaitukai buvo viena iš labiausiai paplitusių arklių veislių Lietuvoje. 2016 metais Lietuvoje bendras veislinių arklių skaičius: 698 indiviaiindividai, veislinių kumelių skaičius: 336 individai<ref>gic.lsmuni.lt / [http://gic.lsmuni.lt/lt/gyvunai/arkliai/stambieji-zemaitukai Stambieji žemaitukai]</ref>.

== Stambiųjų žemaitukų kūnoKūno išmatavimai ==

Stambiųjų žemaitukų [[Eržilas|eržilų]] vidutinis aukštis ties gogu  – 152,5  cm, kūno ilgis  – 159,2  cm, krūtinės apimtis  – 187,9  cm, plaštakos apimtis  – 20,5  cm, svoris  – 561  kg. [[Kumelė|Kumelių]] vidutinis aukštis ties gogu  – 148  cm, kūno ilgis  – 155  cm, krūtinės apimtis  – 181  cm, plaštakos apimtis  – 19,3  cm, svoris  – 509 kg<ref>gimtinessaltinis.lt / [http://www.gimtinessaltinis.lt/wp-content/uploads/2011/11/Gyvuliu-auginimas-2013-03-24.pdf Senąsias gyvulių ir naminių paukščių veisles  – išlaikyti ir gausinti. Stambiųjų žemaitukų veislės arkliai]</ref>.

== Stambiųjų žemaitukų veislėsVeislės savybės ==

Tai universalūs šeimos naminiai arkliai. Jie gerai traukia žemės ūkio padargus ir vežimus ir jais galima [[Jojimas|jodinėti]]. Stambiajame žemaituke išliko senojo [[Žemaitukas|žemaituko]] gerosios savybės, kaip ištvermingumas, nereiklumas pašarams, gera sveikata ir darbingumas. Iš [[Orlovo ristūnai|Orlovo ristūnų]] ir [[Šiaurės švedų ristūnai|Šiaurės švedų ristūnų]] veislių paveldėjo risčią, didesnį ūgį bei įgavo dar daugiau tvirtumo<ref>arkliomuziejus.lt / [http://arkliomuziejus.lt/viskas-apie-arkli/arkliu-veisles/stambieji-zemaitukai/ Stambieji žemaitukai]</ref>.

[[1953]] m.]] [[Utena|Utenoje]] įsteigtas valstybinis stambiųjų žemaitukų veislynas, kuris atliko tam tikrą darbą tobulinant šios veislės arklius [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos]], [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų]], [[Švenčionėlių rajonas|Švenčionėlių]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos]] rajonuose. Veislynas veikė iki 1958 metų. Specialistai vykdė veislinių arklių apskaitą, [[Bonitavimas|bonitavimą]], įkūrė 18 veislinių fermų, kuriose buvo laikoma daugiau kaip 500 veislinių arklių. Geros veislinės vertės žirgai iš žirgynų ir veislinių fermų plito po visą Lietuvą. 1991 metais prasidėjus privatizacijai, dauguma stambiųjų žemaitukų atsidūrė privačiuose ūkiuose. Šie arkliai liko neregistruoti, todėl nebuvo atliekama kryptinga jų veislininkystė. Dabar sunku atsekti jų kilmę ir migraciją. Žinomos kilmės stambiųjų žemaitukų nėra labai daug<ref>manoukis.lt / [http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/1783-stambieji-zemaitukai-saugoma-arkliu-veisle Stambieji žemaitukai  – saugoma arklių veislė]</ref>.

XX a. pirmame dešimtmetyje pagrindinis stambiųjų žemaitukų veislės [[veislynas]] yra [[Zarasų rajono savivaldybė]]je. Juo užsiima [[Uždaroji akcinė bendrovė|UAB]] „[[Lietuvos žirgynas|Lietuvos žirgyno]]“, „Sartų žirgyno“ skyrius. Šiuo metu kiti veislynai veikia [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų]], Utenos, [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus]] rajonų savivaldybėse.

== Stambiųjų žemaitukų veislėsVeislės istorija ==

Stambiųjų žemaitukų veislė pradėta kūrtikurti XIX a. pabaigoje. [[1891]] m.]] Raseinių draugija darbinio ir kinkomojo arklio veislių platinimui skatinti, pradėjo didelį dėmesį kreipti į kinkomą stambesnio tipo arklį. Buvo kryžminami senieji [[žemaitukai]] su [[Orlovo ristūnai|Orlovo ristūnais]] arba su Šiaurės švedų (gudbrandsdalių tipo) eržilais ir šių veislių mišrūnais. Vėliau, veisiant tarpusavyje, buvo išvestas stambesnis ir daug tvirtesnis Lietuvos darbinis ir važiuojamojo tipo arklys. Kaip vietinė lietuviškų arklių veislė į kilmės knygas įrašomi nuo [[1948]] m.]], o pirmoji žemaičių veislės arklių (stambieji žemaitukai) valstybinė kilmės knyga išleista 1959  m. [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] maisto ir žemės ūkio organizacija stambiuosius žemaitukus įtraukusi į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, įsteigtą prie FAO (Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija), taip pat  – į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą ir pripažinti nykstančiais<ref>jok.lt / [http://www.jok.lt/index.php?/Zirgai/stambieji-zemaitukai.html Stambieji žemaitukai]</ref>. Anot šios veislės tyrinėtojos mokslininkės Rūtos Šveistienės, šios veislės atsiradimą lėmė XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Lietuvoje intensyvėjantis [[žemės ūkis]].

== Taip pat skaitytiskaitykite ==

* lietuvoszirgynas.lt / [http://www.lietuvoszirgynas.lt/ „Lietuvos žirgynas“  – seniausias ir didžiausias šalyje žirgynas]