Kostas Dereškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Kūryba |
|||
Eilutė 5:
== Kūryba ==
8-ajame deš. išryškėjo kartu su kolegomis [[Arvydas Šaltenis|Arvydu Šalteniu]], [[Algimantas Jonas Kuras|Algimantu Jonu Kuru]] ir [[Algimantas Švėgžda|Algimantu Švėgžda]]. Susibūrę į neformalią „[[Grupė 4|ketveriukės]]“ grupę, šie menininkai metė iššūkį tapyboje iki tol vyravusioms pakilioms, didingoms temoms. Kostą Dereškevičių traukte traukė banali sovietmečio žmogaus kasdienybė, buitis, jo dairymasis į vakarietiškos kultūros ženklus ir madą. Ironija ir netgi kičas dailininko kūryboje pinasi su nuoširdžiu susižavėjimu. Be figūrinių darbų, Kostas Dereškevičius tapė peizažus, o ilgainiui vis labiau krypo link [[Abstrakcionizmas|abstrakčiosios]] dailės.
Kūryboje vyrauja miesto tematikos paveikslai, kuriuose su ironija ir grotesku pavaizduotos kasdienės gyvenimo situacijos, neišvaizdūs objektai: skelbimu stulpai, afišos, langai, troleibusų durys (ciklas „Langai“ [[1969]]–[[1980]] m., „Furgonas“, „Troleibusas“ 1980 m., „Afišų liekanos“ [[1985]] m.). Nutapė figūrinių kompozicijų (ciklas „Kelyje“ [[1974]]–[[1976]] m.), portretų, dažniausiai moterų („Moteris su skėčiu“ [[1977]] m., „Gamtininkė O. B.“ 1980 m., „Disko dainininkė“ [[1984]] m.), autoportretų ([[1968]] m., [[1974]] m.), peizažų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų („Tapyba su mėlynais“ [[1992]] m., „Įkliuvusi figūra“ 1993 m., „Krentantys įstrižai“ [[1994]] m.). Paveikslai emocionalūs, raiškaus piešinio, ekspresyvių spalvų, dažnos plokščio vaizdo fragmentinės kompozicijos.<ref>{{VLE|IV|625|[[Nijolė Žilinskienė]]|Kostas Dereškevičius}}</ref>
| |||