Vygantas Vareikis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 28:
1978 m. baigė Gargždų 2 vidurinę mokyklą, 1978–1979 m. dirbo Gargždų „Metalo“ apdirbimo įmonėje šaltkalviu-štampuotoju, 1979–1980 m. studijavo Vilniaus universiteto parengiamuosiuose kursuose. [[1980]]–[[1985]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], 1989–1992 studijavo Vilniaus universiteto istorijos aspirantūroje. [[1999]] m. Vytauto Didžiojo universitete eksternu apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos šaulių sąjungos karinė ir politinė veikla 1919–1923 metais“ (vadovas- habil. dr. R. Žepkaitė; nuo 1998 – habil. dr. L. Truska).
 
Nuo 1985 m. [[Lietuvos konservatorija|Lietuvos konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų Marksizmo leninizmo katedros istorijos dėstytojas, nuo [[1989]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] aspirantas. [[1993]] m. [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] politologijos, nuo 1994 m. istorijos katedros dėstytojas, nuo [[2001]]  -2017 m. – istorijosKU (nuo 2016 - BRIAI istorijos-archeologijos)Istorijos katedros vedėjas, nuo [[2002]] m. – docentas, nuo [[2010]] m. ėjo profesoriaus pareigas Klaipėdos universitete, 2015 m. - suteiktas profesoriaus vardas. 2002–2015 m.- Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos narys, nuo 2015 m.- KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Tarybos narys, 2007–2011 ir nuo 2017 m. Klaipėdos universiteto Senato narys. Stažavosi Central European University (Budapeštas), Lady Margaret Hall (Oxford University), International Baptist School (Praha), Bradford College. Skaitė paskaitas Švedijoje (Geteborgo universitetas), Vokietijoje (Greifsvaldo universitetas, FH Nordhausen), Rusijoje (I.Kanto valstybinis universitetas Kaliningrade), Turkijoje (Kilis 7 Aralik universitetas, Kahramanmaraš Imam Sutcu universitetas), Prahoje (International Baptist Theological Seminary), dalyvavo mokslinėse konferencijose ir seminaruose Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, JAV.
 
Nuo 1994 metų iki 2013 metų Lietuvos liberalų sąjungos (vėliau -[[Liberalų ir centro sąjunga|Liberalų ir centro sąjungos]] narys (2013.01.01 iš šios partijos pasitraukė, nuo 2014 m. - Lietuvos liberalų sąjūdžio narys), [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 - 2007 m.|2003–2007 m.]], [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.|2007–2011 m.]], [[2011]]-2015 m. ir nuo 2015 m. [[Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.|Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos]] narys. <ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas57440/Kandidato57440Anketa.html 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]</ref> Privatizavimo komisijos pirmininkas (2004–2011, nuo 2015 m.), AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos pirmininkas (2007–2011), nuo 2011 AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos narys, UAB „Senasis turgus“ stebėtojų tarybos narys (2013-2015), VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ stebėtojų tarybos narys (2012-2015, nuo 2017).
 
[[2005]] m. radijo stotyje „[[Vox Maris]]“ kūrė laidų ciklą „99 istorijos apie Klaipėdą“. V. Vareikis ir ši radijo stoties „Vox Maris“ laida laimėjo [[LRT|Lietuvos radijo ir televizijos]] komisijos kultūrinių laidų konkursą „Pragiedruliai 2006“.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3428.html 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – Liberalų ir centro sąjunga – Iškelti kandidatai]</ref> 1988–1990 – savaitraščio „Mažoji Lietuva“ apžvalgininkas, 1990–1998 – dienraščio „Vakarų ekspresas“ politinis apžvalgininkas, straipsniai "Lithuania in the world“, „Kultūros barai“, portalo alfa.lt autorius (2008),[[Lietuvos radijas|Lietuvos radijo]] apžvalgininkas (2010-2015), „Šiaurės atėnų“ bendradarbis, „Kultūros barų“ redkolegijos narys ir bendradarbis, [[Mažosios Lietuvos istorijos muziejus|Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus]] tarybos narys (2012-2015). 2008 m. knyga „99 Klaipėdos istorijos“ buvo pripažinta populiariausia knyga Klaipėdoje, 2013 m. bendra istorinė studija parašyta su V.Safronovu ir V.Jokubausku „Kareivinės virtusios Klaipėdos universitetu“ buvo pripažinta populiariausia knyga Klaipėdoje.
 
== Bibliografija ==