Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Alsėdžiai]] [[1421]]–[[1842]] m.]] priklausė [[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupams]], nuo [[1465]] m.]] – jų nuolatinė rezidencija. Apie [[1465]] m.]] pastatytas vyskupo [[dvaras]]. [[1842]] m.]] vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo [[1850]] m.]] vyskupai [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]] negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė [[1857]] m.]] Pirmosios [[Bažnyčia|bažnyčios]] (iki [[1475]] ir [[1648]] m.]]) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. [[Vyskupas|Vyskupui]] paprašius, [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Kazimieras]] bažnyčiai skyrė 50 [[Valakas|valakų]] žemės ir 2 ežerus.

[[1765]] m.]] įsteigta parapinė mokykla (atkurta [[1810]] m.]]). [[1789]] ir [[1813]] m.]] įkurtos [[altarija|altarijos]]. Nukasus dalį Alkos kalno, [[1793]] m.]] pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta [[koplyčia]]. [[1797]] m.]] skirta žemės kapinėms.

[[1907]]–[[1908]] m.]] atnaujinti bažnyčios [[Altorius (katalikybėje)|altoriai]]. [[1911]]–[[1915]] m.]] veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius. [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]] [[1942]]–[[1949]] m.]] klebonavęs Juozapas Butkus ([[1903]]–[[1985]]) Sovietų režimo suimtas ir ištremtas.

Šventoriuje palaidotas vyskupijos valdytojas [[kunigas]] [[Jonas Krizostomas Gintila]] ([[1788]]–[[1857]]), bibliofilas bei ilgametis [[Alsėdžiai|Alsėdžių]] [[klebonas]] Vaclovas Stirbys ([[1912]]–[[1982]]), ([[1950]]–[[1956]] m.]] buvo ištremtas).

* [[19251942]]–[[19281949]] m. – [[KazimierasJuozapas GenysButkus]]</br>

[[1942]]* ? – [[19491982]] m. – [[JuozapasVaclovas ButkusStirbys]]</br>

Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]], 2 bokšteliais. Vidus 3 [[Nava|navų]]. Yra 8 [[Barokas|barokiniai]] mediniai [[Altorius|altoriai]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi medinė [[varpinė]].