Latvija: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{main|Latvijos kultūra}}

Latvijos kultūrinį paveldą sudaro [[Baltijos vokiečiai|Baltijos vokiečių]], latvių valstiečių ir [[pagonys|pagonių]] tradicijos. [[XIII a.|XIII]]-[[XIX a.|XIX]] amžiuose, Baltijos [[vokiečiai]] suformavo [[aristokratas|aristokratų]] visuomenės klasę. Jie paliko išskirtinį kultūrinį palikimą, prie kurio sukūrimo prisidėjo tiek latviai, tiek vokiečiai. Tačiau daugelis vietinių (grynakraujų) latvių nedalyvavo būtent šiame kultūriniame gyvenime. Nepaisant to išliko daugiausiai vietinių valstiečių pagoniškas, iš dalies susimaišęs su krikščioniškomis tradicijomis, palikimas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje – [[Janių šventė]] (atitinka lietuviškąsias [[Joninės|Jonines]]), pagoniškoji [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžos]] šventė, yra švenčiama [[Jonas Krikštytojas|šv. Jono Krikštytojo]] religinės šventės dieną.

XIX a. Latvijos tautiniai judėjimai pradėjo skleisti Latvijos kultūrą, ir skatino latvius aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Nepaisant to, kad prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], daugelis Latvijos menininkų ir kitų kultūros elito atstovų pabėgo iš šalies, jie toliau tęsė savo kūrybos darbus daugiausiai Latvijos emigrantams.<ref>{{cite web|url=http://latvianart.org/historical.html|title=Latvianart.org, „Historical Background“}}</ref> Po Latvijos įjungimo į [[TSRS]], šalies menininkai ir rašytojai buvo priversti sekti [[Socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] meno stiliumi. Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis.{{faktas}}