Kanklės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Turaids (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Turaids (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
[[Vaizdas:Lithuanian musicians Rasa.jpg|thumb|250px|Kanklės liaudies muzikos ansamblyje]]
 
'''Kanklės''' ({{en|Baltic psaltery}}) – tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis [[chordofonas]], daugiastygė [[citra]] su trapecijos formos rezonatoriumi. Drauge su [[latviai|latvų]] [[kuoklės]], [[lyviai|lyvių]] kandla, [[estai|estų]] kanele, [[suomiai|suomių]] bei [[karelai|karelų]] kantele ir [[rusai|rusų]] [[guslės|guslėmis]] įeina į Baltijos sritims būdingų ir giminingų instrumentų šeimą, bendrasis jų pavadinimas – [[Baltijos psalteriumas]].
 
== Konstrukcija ==
Eilutė 12:
 
== Istorija ==
Kanklės paplitusios daugiausia [[Narvos kultūra|Narvos kultūros]] areale Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, kur gyveno [[sėliai]], [[žiemgaliai]], žemaičiai ir [[kuršiai]]. Į kankles panašūs turi ir kitų šiame areale gyvenusių tautų muzikos instrumentai – latvių [[kuoklėkuoklės]], [[suomiai|suomių]] [[kantelė]], [[estai|estų]] kanele.
 
Kilmė ir vartosena susijusi su pirmykščiais tikėjimais. Gamybos papročiuose yra mirusiųjų kulto reliktų – medis kertamas ir kanklės dirbamos mirus šeimos nariui. Kanklių pavidalas ir spalva primena senovines transporto ir ritualines priemones (luotą, karstą), stygų skaičius sutampa su magiškaisiais skaičiais (5, 7, 9, 12), ornamentikoje yra saulės, šviesos ir kt. kosmologinių simbolių. Kanklės galėjo būti ir totemai: šiaurės rytų aukštaičių kanklės turi ir vandens paukščio bruožų. Vakarų aukštaičių ir žemaičių kanklės būna šaltųjų vandenų žuvies pavidalo.