Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 4 metus
S (Atmestas 37.0.226.234 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žygimantas buvo Žygimanto Senojo ir jo antrosios žmonos Bonos Sforcos sūnus. Žygimantas Senasis rūpinosi, kad po jo mirties būtų užtikrintas sosto paveldėjimas. Dėl to, jo pastangomis [[1522]] m. Žygimantas Augustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimo buvo paskelbtas sosto įpėdiniu. 1526 m. Lietuvos didikai siūlė karaliui pakelti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statusą į karalystės ir karaliumi karūnuoti Žygimantą Augustą, tačiau palaikymo nesulaukė. Šiais veiksmais Lietuvos didikai norėjo parodyti Lenkijai Lietuvos suverenumą. [[1529]] m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę didikus, o tėvui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] sutikus patvirtinti [[I Lietuvos Statutas|I Lietuvos statutą]], dar labiau praplėtusį [[Bajorai|bajorijos]] teises, – Žygimantas Augustas buvo pakeltas didžiuoju kunigaikščiu. 1529 m. Vilniuje vykusi valdovo pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinė, vėlesni valdovai nebebuvo atskirai karūnuojami Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas ''Lietuvos istorija: IV tomas''. Vilnius, 2009. P.36</ref> Išrinktas didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas Augustas teturėjo vos 8 metus, bet tai reiškė, kad po tėvo mirties jis savaime taps valdovu, kad nebereikės naujų rinkimų, o tuo tarpu vis tiek valdė tėvas.
 
1529 m. Piotrkovo seime jis buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, kad nenutrūktų dinastinis ryšys tarp Lietuvos ir Lenkijos. Lenkijos karaliumi jis išrinktas tebesant gyvam Žygimantui Senajam su sąlyga, kad sieksiąs Lietuvos ir Prūsijos prisjungimoprisijungimo prie Lenkijos karūnos. Faktiškai Lenkijos karaliumi jis tapo tik po tėvo mirties 1548 m.
 
Savarankiškai valdyti Lietuvoje Žygimantas Augustas pradėjo nuo 1544 m. Tuo metu Lietuvoje išaugo [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] vadovaujama partija, reikalavusi daugiau atsiriboti nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. Ji skundėsi, kad didysis kunigaikštis per mažai gyvenąs Lietuvoje. Tas buvo pareikšta Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos seimo nusiųstą delegaciją ([[1538]] m.). Todėl [[1543]] m. kilo mintis jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą. Lietuvos ponams tokia mintis patiko, nes jie norėjo turėti Vilniuje valdovo dvarą ir apsisaugoti nuo lenkų kišimosi į Lietuvos reikalus. Mat, didžiajam kunigaikščiui gyvenant [[Krokuva|Krokuvoje]], lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu [[1544]] m. Žygimantas Augustas apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties [[1548]] m. jis be jokių rinkimų savaime tapo abiejų valstybių valdovu.
Anoniminis naudotojas