Brahmanizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Be jų buvo daug vietinių genčių dievybių. Brahmanizmo pagrindas buvo pažiūra, kad gamta esanti dvasinga ir visos gyvos būtybės asinaujinančios. Brahmanizmas skelbė, kad mirštančio žmogaus siela persikelianti į kitą, gimstantį organizmą. Periodiškai pereidama į aukštesnią visuomeninę padėtį užimančio žmogaus, siela tobulėjanti. Tapusi visiškai tobula, ji išsivaduojanti iš sansaros (tolesnių sielos persikėlimų) ir susiliejanti su visuotine dvasia. Tam kad siela tobūlėtų, reikia griežtai vykdyti savo luomui nustatytą pareigą [[darma]]. Jei žmogus nesilaiko darmos, jo siela pagal [[Karma|karmos]], pomirtinio atpildo dėsnį persikelianti į žemesniąžemesnį visuomenenėssocialinį religija,statusą nesturintį brahmanizmasasmenį. Brahmanizmas įteisino socialinę nelygybę, skelbė, kad visuomenės susiskirstymas į [[varna (luomas)|varnas]] (luomines) grupes ir kastas esąs dievų nustatytas dievų. I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje brazmanizmasbrahmanizmas nustelbė [[budizmas]] ir [[džainizmas]].