|
== Politinė veikla ==
[[Vaizdas:Benito Mussolini and Adolf Hitler.jpg|thumb|right|150px|Adolfas Hitleris <small>(dešinėje)</small> stovi kartu su [[Benitas Musolinis|Benitu Musoliniu]] <small>(kairėje)</small> per oficialų vizitą okupavus [[Jugoslavija|Jugoslaviją]]]]
HE DID GOOD THINGS
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę „Vokietijos Darbo Partiją“, į kurią jis įstojo [[1919 m.|1919]] metais. Sekančiais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Greitai jis tapo partijos vadovu, o pačią partiją pervadino į [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|Nacionalsocialistinę vokiečių darbininkų partiją]] (''Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei'', NSDAP).
[[1924]] m. balandžio mėnesį A. Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. Čia jis parašė knygą ''Mein Kampf'' ([[Mano kova]]). Tų pačių metų gruodį iš kalėjimo jis buvo paleistas.
Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, [[1930]] metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18 % balsų, tapdama antra pagal dydį partija Reichstage. Po dvejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktajam prezidentui paleidus Reichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų, tapdama svarbiausia politine galia. Tačiau nacių partijai su komunistams sudarant daugumą nepavyko sudaryti stabiliai veikiančios vyriausybės ir vėl paleidus Reichstagą, naciai prarado nemažai balsų, nors ir liko viena svarbiausių jėgų.
[[1932]] m. [[vasario 25]] d. į Vokietijos vadovus kandidatuojančiam Hitleriui buvo suteikta [[Vokietija|Vokietijos]] pilietybė (iki tol jis buvo [[Austrija|Austrijos]] pilietis). Dar kartą perrinkus Reichstagą [[1933]] metų sausį, Nacių partija surinko 44 % balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. Mirus [[prezidentas|prezidentui]] von Hindenburgui, A. Hitleris sujungė savo ir prezidento pareigas.
Adolfo Hitlerio valdymo metais [[Vokietija]] atsisakė mokėti [[reparacija]]s, įžengė į [[Antantė]]s šalių įsakymu po pasaulinio karo [[reino žemė|demilitarizuotą Reino zoną]], pradėjo didinti kariuomenę, nepaisant užsienio šalių nustatytų apribojimų [[Vermachtas|Vokietijos armijai]]. Buvo išrinktas [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] žurnalo ''Times'' metų žmogumi.
Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] iš Vokietijos atimtas žemes, taip pat prisijungti vokiškai kalbančią [[Austrija|Austriją]]. Austrija buvo prisijungta per „[[Anšliusas|Anšliusą]]“, taip [[referendumas|referendumu]] neva nusprendus patiems austrams. Taip pat [[ultimatumas|ultimatumais]] buvo atgauti [[Sudetai]] (Sudetenlandas) ir [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|Klaipėdos kraštas]] (Mėmelandas). Hitleris vis dėlto norėjo Vokietiją išplėsti dar labiau, kad jo tauta valdytų dar daugiau žemių. Panašių minčių turėjo ir [[Josifas Stalinas]], tad jie, o tiksliau jų pasiuntiniai, pasirašė paktą ([[Molotovo-Ribentropo paktas|Ribentropo-Molotovo paktas]]), kuriuo pasidalijo [[Europa|Europą]]. Tačiau taika truko trumpai, nes po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą.
Po karų [[Vokietija]] buvo nugalėta, [[1945]] metų [[balandžio 30]] dieną Hitleris su [[Eva Braun]], su kuria išvakarėse susituokė, nusižudė bunkeryje, kad nebūtų suimtas, o lavonas buvo sudegintas, kad [[sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|sąjungininkai]] iš jo nesityčiotų.
== Hitlerio nusikaltimai ==
| 