Antanas Karosas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 28:
Manoma, kad tikroji gimimo data – [[1849]] m., bet dėl klaidos metrikų knygose tik [[1856]] m. buvo įrašytas kaip gimęs. Baigė 6 klases [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. [[1875]]–[[1879]] m. studijavo [[Kauno kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminarijoje]] [[Kaunas|Kaune]], 1879–[[1883]] m. tęsė studijas [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinėje akademijoje]]. 1883 m. [[birželio 3]] d. įšventintas kunigu.
Nuo [[1884]] m. Žemaičių kunigų seminarijoje dėstė homiletiką ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Nuo [[1885]] m. [[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Mečislovas Paliulionis|Mečislovo Paliulionio]] sekretorius, diplomatiškai tvarkė reikalus su caro valdžios atstovais, lenkų ir lietuvių nacionalinius santykius. [[1896]] m. Žemaičių katedros kapitulos kanauninkas. [[1900]]–[[1907]] m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. [[1906]]–1907 m. redagavo savaitraštį „[[Nedėldienio skaitymas]]“. 1906–[[1910]] m. [[Žytomyras|Žitomyro]] vyskupo padėjėjas. 1907 m. [[birželio 16]] d. konsekruotas vyskupu. 1910–[[1920]] m. [[Seinai|Seinų]] vyskupas, paskutinis šios vyskupijos valdytojas. 1920 m. iš [[Lenkija]]i atitekusių Seinų išsiųstas į Lietuvą. <ref>[http://www.ausra.pl/2010/1007/karos.html Vyskupas Antanas Karosas: nuo Seinų iki Marijampolės]</ref>
1920–[[1926]] m. gyveno Marijampolėje, marijonų vienuolyne. 1926 m. paskirtas naujai įkurtos [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijos]] vyskupu. Čia įrengė kuriją, pertvarkė katedrą, naujai organizavo pastoracinį darbą, [[1930]] m. pastatydino [[Vilkaviškio kunigų seminarija|Vilkaviškio kunigų seminariją]]. [[1933]] m. Apaštalų sosto asistentas, Romos grafas. [[1934]] m. su [[Mečislovas Reinys|Mečislovu Reiniu]] surengė Vilkaviškio vyskupijos sinodą ir pirmąjį vyskupijos Eucharistinį kongresą. Padidino Vilkaviškio vyskupijos parapijų skaičių nuo 61 iki 94. Kilus Katalikų bažnyčios ir [[tautininkai|tautininkų]] konfliktui, laikėsi nuosaikios pozicijos, teigė, kad konfliktai turi būti sprendžiami derybų keliu.
| |||