|
== Biografija ==
M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII amžiaus. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Brolis kooperatininkas [[Petras Šalčius]]. Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], vėliau – [[Kaunas|Kaune]]. darDar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Besimokant gimnazijoje visą tuometinę Rusijos imperiją po nesėkmingo karo su Japonija pradėjo drebinti revoliucijos bangos. Apie 1905-uosius į Marijampolę dalyvauti mitinge buvo atvykęs net pats garsusis revoliucionierius Levas Trockis. Jam bekalbant rusiškai nekantri minia paprašė, kad kas nors išverstų oratoriaus kalbą lietuviškai. Vertėjų neatsirado. Tuomet staiga ant pakylos išdygęs M.Šalčius viską išsprendė. Po šio mitingo tėvas suorganizavo streiką Kvietiškių dvare, kviesdamas vietos gyventojus kovoti su carizmu. Už šias akcijas penkiolikmečiam Matui teko dvi savaites praleisti Marijampolės kalėjime, be to, jis buvo pašalintas iš gimnazijos… Baigęs „Saulės“ mokytojų kursus Kaune buvo paskirtasdirbo mokytoju Skuode[[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią Visos Rusijos mokytojų suvažiavime Kauno gubernatoriaus įsakymu [[1914]] m. ištremtas iš Lietuvos. Emigravo per [[Kinija (regionas)|Kiniją]], [[Japonija|Japoniją]] į [[JAV]]. Emigracijoje taip pat užsiėmė žurnalistine veikla. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 401.</ref>
Atleistas iš darbo, M.Šalčius atvyko į Vilnių, kur aktyviai įsitraukė į žurnalistinę veiklą, darbavosi „Lietuvos ūkininko“, „Vilniaus žinių“ redakcijose, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui beveik metus gyveno Maskvoje. Tačiau sužinojęs, kad caro valdžia rengiasi imti į kariuomenę, aplinkiniais keliais, per Sibirą, Japoniją, 1915 metais atvyksta į JAV. Ten, netoli Pitsburgo, jau keletą metų gyveno jo brolis Jonas, dirbo anglių kasykloje. Apkeliavęs Valstijas, M.Šalčius iš pradžių apsistojo Čikagoje, vėliau Bostone. Čia studijavo pedagogiką ir žurnalistiką, taip pat redagavo visuomeninės politinės minties laikraštį „Ateitis“.
Būdamas toli nuo tėvynės, M.Šalčius visada prisimindavo ne tik savo artimuosius, bet ir nuo karo audrų kenčiančią Lietuvą. JAV lietuvių bendruomenėje įkūrus Centrinį komitetą nukentėjusiems nuo karo lietuviams remti, Matas buvo išrinktas vienu iš jo vadovų. Išeivijos lietuvių atmintyje neužmirštama jo aktyvi veikla Tėvynės mylėtojų draugijos švietimo komisijoje, kuri rūpinosi lietuviškos spaudos leidimu ir platinimu. Keliaudamas po plačiąją Ameriką savo tautiečiams rengė paskaitas apie Lietuvos istoriją, geografiją ir literatūrą. Tose kelionėse M.Šalčiui teko susitikti ir pabendrauti su daugeliu žymių žmonių iš Lietuvos – kompozitoriais Miku Petrausku, Stasiu Šimkumi, visuomenės veikėjais Martynu Yču ir Andriumi Bulota, rašytoja Julija Žymantiene-Žemaite.
Redaguodamas dar nuo 1908 metų JAV ėjusį lietuvišką laikraštį „Tėvynė“, jame paskelbė daugybę aktualių straipsnių istorijos, švietimo, medicinos tema, be abejo, nepamiršdavo nušviesti ir svarbiausių lietuvybės puoselėjimo problemų. Už straipsnį „Žmonijos geradarys Liudvikas Pasteras“, kuriame plačiai aprašė garsaus prancūzų mokslininko mikrobiologo Louis Pasteuro gyvenimą, M.Šalčius pelnė literatūros premiją. Svečioje šalyje per porą metų dar spėjo išleisti ir keletą knygų – „Kaip susikūrė Jungtinės Amerikos Valstijos“, „Paskaitos iš Lietuvos istorijos“, „Dešimt metų tautinio, kultūrinio darbo Lietuvoje“ ir kt.
„Tačiau intensyvus kūrybinis gyvenimas tolimame užjūryje neilgai tęsėsi – 1917-aisiais JAV įsitraukus į Pirmąjį pasaulinį karą, M. Šalčiui vėl iškilo grėsmė būti mobilizuotam į kariuomenę, tik šį kartą į Amerikos. Mato brolis Jonas jau tarnavo šioje kariuomenėje. Siekdamas išvengti tarnybos, 1918 metų pradžioje M.šalčius ryžosi grįžti į tėvynę. Keliauti teko vėlgi per Japoniją. Kelionės metu susipažino su japonų žurnalistu Sukeo Murata, dirbančiu viename įtakingame šios šalies dienraštyje. Daugelį metų jie palaikė kūrybinius ryšius, Japonijos spaudoje buvo skleidžiamos žinios apie Lietuvos gyvenimą. Dėl įvairių priežasčių kelionė užtruko. Per tą laiką M.Šalčių pasiekė džiugios žinios apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.
Po ilgokai trukusios kelionės, tik 1919 metų pradžioje, per Sibirą ir Uralą M.Šalčius pasiekė Maskvą. Iš ten netrukus grįžęs į Lietuvą apsistojo netoli savo žmonos tėviškės – Linkuvoje. Keletą mėnesių mokytojavo vietos progimnazijoje. Gavęs valstybės tarnybos darbą Užsienio reikalų ministerijoje, su šeima persikraustė į Kauną. Tačiau tuo metu Lietuvos nepriklausomybei ėmė grėsti dideli pavojai – lietuviams teko gintis ne tik nuo rusų ir vokiečių, bet ir nuo klastingų lenkų. 1919 metų birželį bermontininkams nukovus keliolika Lietuvos karių, M.Šalčiui kilo idėja įsteigti papildomus savigynos būrius, galinčius padėti vos prieš pusmetį atkurtai Lietuvos kariuomenei.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Matas Šalčius tapo [[ELTA|ELTOS]] direktoriumi. Dirbo [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] propagandos skyriuje, mokytojavo. [[1919]] m. įsteigė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungą]], buvo pirmasis žurnalo [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]] redaktorius. [[1925]] m. keliavo po [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]] – [[Anglija|Angliją]], [[Ispanija|Ispaniją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Portugalija|Portugaliją]], domėjosi jų kultūra. Aktyviai propagavo [[turizmas|turizmą]]. [[1929]] m. [[balandžio 25]] d. įsteigta [[Lietuvos turizmo draugija|Turizmo sąjunga]], kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.
[[1929]] m. metų [[lapkričio 20-ąją]] Md.Šalčius drauge su kitu užkietėjusiugarsiu to meto keliautoju, mokslininku[[Antanas Poška|Antanu Poška motociklu (!)]] leidosi į daugiau nei ketverius metus užsitęsusią rizikingą, nuotykių kupiną kelionę po įvairias Europos, Azijos, Afrikos šalis. Tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos skaitytojai neabejotinai žavisi prieš 75-erius metus jo parašyta knyga „Svečiuose pas 40 tautų“. Šešių tomų knygoje gyvai ir vaizdingai aprašytos akimirkos iš kvapą gniaužiančių kelionių, susitikimų su garsiais žmonėmis – rašytoju, Nobelio premijos laureatu Rabindranatu Tagore, politiku Mohandu Gandhi ir kitais veikėjais[[Indija|Indijon]]. Keliautojai aplankė [[Balkanai|Balkanų šalis]], [[Egiptas|Egiptą]], [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Iranas|Iraną]], toliau vienas keliavo po [[Indija|Indiją]] (susitiko su [[Mahatma Gandis|Mahatma Gandžiu]], [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagore]]), [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], japonų užkariautą [[Kinija|Kiniją]], [[Filipinai|Filipinus]]. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją apdovanotas [[Spaudos fondas|„Spaudos fondo“]] premija.
Grįžęs į tėvynę, M.Šalčius brangaus laiko neleido veltui – važinėjo po Lietuvą ir įvairiose mokyklose, kitose įstaigose rengė paskaitas, pasakojo apie egzotiškas pasaulio šalis, rengė fotografijų parodas. Į tokius renginius sugužėdavo pilnos salės lankytojų, dažnai net vietų nepakakdavo. Netrukus, inteligentų įkalbėtas, M.Šalčius pradėjo rašyti prisiminimų ir įspūdžių knygą. Po metų ir atsirado vienas populiariausių jo kūrinių – „Svečiuose pas 40 tautų“. Anot literatūros kritikų, tokią M.Šalčiaus kūrybą drąsiai galima vadinti dokumentine proza, kurioje žurnalistikos elementai susipina su grožine literatūra.
[[1936]] m. išvyko į [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]]. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, [[Buenos Airės]]e leido laikraštį „[[Išvien]]“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Aplankė [[Argentina|Argentiną]], [[Urugvajus|Urugvajų]], [[Brazilija|Braziliją]], [[Bolivija|Boliviją]], [[Čilė|Čilę]], [[Paragvajus|Paragvajų]]. [[1939]] m. persirgo [[maliarija]]. [[1940]] m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas [[Guajaramerinas|Guajaramerino]] mieste.
* ''Kaip gyvena latviai, anglai, suomiai'', [[1916]] m.
* ''Lenkų sąmokslas Lietuvoje'', [[1921]] m.
* ''Ką kiekvienas turi žinoti apie turizmą'', [[1935]]<nowiki/> m.
* ''Svečiuose pas 40 tautų'', 6 t. [[1935]]–[[1936]] m.
|
