|
Tradiciniame mianmariečių (visi Mianmaro gyventojai) kaime, kultūrinio gyvenimo centras – budistų vienuolynas. Vienuoliai yra didžiai gerbiami ir išlaikomi neįšventintų žmonių. Vienuolių įšventinimo ceremonija, vadinama [[Vaizdas:Shinbyu.gif]] (''shinbyu''), yra svarbiausia sąlyga, berniukui įstojusiam į vienuolyną, tapti pilnamečiu. Visi budistų šeimos berniukai, turi būti vienuoliais naujokais, iki dvidešimtųjų gyvenimo metų, kada galės tapti vienuoliais. Ceremonija gali trukti iki vienos savaitės. Tuo pat metu mergaitės turi ausies vėrimo ceremoniją, vadinamą [[Vaizdas:Nathwin.gif]] (''nathwin''). Mianmariečių tradicijos yra labiausiai išlikusios tuose kaimuose, kur švenčiamos visos iškilmės, iš kurių svarbiausios – „Pagodos iškilmės“. Daugelis kaimų turi savo [[natai|natą]] sargą. Prietarai ir draudimai yra labai gajūs mianmariečių gyvenime.
Britų kolonijinis viešpatavimas į Mianmaro kultūrą įdiegė vakarietiškų elementų. Mianmaro švietimo sistema yra sumodeliuota pagal [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]. Kolonijinė [[architektūra]] labiausiai išryškėjo didžiuosiuose miestuose, ypač buvusioje sostinėje [[Jangonas|Jangone]]. Kai kurios Mianmaro tautinės mažumos praktikuoja [[krikščionybė|krikščionybę]], ypatingaiypač [[kajinai]] šalies pietryčiuose, [[kačinai]] ir [[činai]], apgyvendinę šiaurės vakarus, praktikuoja [[krikščionybė|krikščionybę]].
=== Kalba ===
[[Mjanmų kalba]] ([[Vaizdas:MyanmaSa.png]]: ''Myanmasa'')priklauso [[Kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalbų šeimos tibetiečių-mjanmų šakai. Ji yra gimtoji [[bamarai|bamarųbamarams]], [[rachinai|rachinųrachinams]] ir keliųkelioms kitųkitoms Mianmaro tautų kalbatautoms. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su [[kinų kalba|kinų]] ir [[tibetiečių kalba|tibetiečių]] kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš [[monų kalba|monų]] rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas, ir– yratai adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų [[Indija|Indijos]] rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami [[Pali]], šventai Theravados [[budizmas|budizmo]] kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: [[šanų kalba|šanų]], keletui [[kajinų kalbos|kajinų]] ir [[kajahai|kajahų]] dialektų, su specialių ženklų ir [[diakritiniai ženklai|diakritų]] priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių.
=== Švietimas ===
Plačiau:''[[Mianmaro muzika]]''
Tradicinė Mianmaro muzika yra melodinga, bet be darnos. Naudojami instrumentai: būgnų grupė, vadinama ''pat waing'', gongų grupė, vadinama ''kyi waing'', bambukinis ksilofonas, vadinamas ''pattala'', lėkštės, pučiamieji instrumentai – obojus, ir fleita, vadinami ''hnè'', taip pat bambukinės terkšlės, ir styginiai instrumentai, paprastai sudarantys orkestrą, vadinamą ''saing waing''. ''Saung gauk'' ({{my|[[Vaizdas:Saunggauk.gif]]}}) arba ''Mianmaro arfa'' – aptakios formos styginis instrumentas, susidedantis iš [[šilkas|šilkinių]] stygų ir žėručio stiklo, kuriuo dekoruotas instrumento kaklelis. ''SaungMianmaro gauk'' yraarfa labai susijusi su Mianmaro kultūra.
Nuo [[1950]] m. Mianmare, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė populiarėti vakarietiška muzika.
|
