Svėdasų dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Svėdasų dvaras''' buvo [[Svėdasai|Svėdasuose]]. Dvaro rūmai stovi kitoje [[Svėdasas|Svėdaso]] ežero pusėje nei miestelis. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai [[Radvilos]] prisidėjo prie [[kalvinizmas|kalvinizmo]] plitimo Lietuvoje). Rūmai virtę griuvėsiais, parkas apaugęs krūmynais.

Svėdasų dvaras [[1533]] m. atiteko reformacijos[[Reformacija|Reformacijos]] šalininkams [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojui Radvilai Juodajam]] ir jo broliui Jonui. XVI a. priklausė [[Radvilos|Radviloms]], tikriausiai buvo karališkasis dvaras, kadangi [[1567]] m. iš šio dvaro [[Kristupas Mikalojus Radvila]] turėjo pristatyti arklius valstybės kariuomenei. Vėliau dvaras priklausė [[Biržai|Biržų]] Radviloms.

[[1647]] m. [[Vilniaus vyskupas]] [[Abraomas Vaina]] skundė seimui[[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimui]] Svėdasų dvaro savininką kunigaikštį [[Jonušas Radvila|Jonušą Radvilą]] už tai, kad jis esą įsakęs iškirsti pakelėse stovėjusius kryžius, 4–100 m. senumo. Tačiau [[Zablūdava|Zablūdavos]] klebonas paliudijo, kad tie kryžiai patys išvirtę dėl senumo, todėl byla nutraukta – vyskupas skundą atsiėmė, o Radvila paaukojo 6000 auksinų katalikų bažnyčiai statyti.

Dvarui priklausė Urbaniškio [[palivarkas]] (dabar [[Kamajai]]).

* Svėdasų dvare, susikrimtęs dėl nesėkmių sprendžiant katalikų ir reformatų nesutarimus, mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis [[Kristupas Radvila II]] (1585–1640 m.).