Semeliškių šv. Lauryno bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, [[Strėva|Strėvos]] kairiajame krante. Ldk[[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[Aleksandras Jogailaitis]] [[1501]] m. ir [[1502]] m. bažnyčiai skyrė fundaciją, [[1506]] m. [Klebonas|klebonui]] leido laikyti [[Smuklė|smukles]]. Iki [[1511]] m. [[Semeliškės|Semeliškių]] bažnyčia gaudavo dešimtinę iš [[Žiežmarių dvaras|Žiežmarių dvaro]] [[1637]] m. klebono jurisdikojejurisdikcijoje buvo 18 valstiečių šeimų.

[[1655]] m., [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|per karą su Rusija]], bažnyčia sudegė. [[1664]] m. atstatyta. [[1699]] m. vėl sudegė. Manoma, kad ji tais pačiais metais atstatyta. Apie [[1770]] m. pastatyta medinė prieglauda. Nuo [[1772]] m. vyksta [[Šv. Rokas|Šv. Roko]] [[atlaidai]]. Nuo [[1777]] m. veikė parapinė mokykla. [[1782]] m. bažnyčia buvo sunykusi, bet tebestovėjo. Greta senosios [[1783]] ar [[1786]] m. pastatyta nauja bažnyčia.

[[1868]] m.]] Vilniaus [[gubernatorius]] pritarė [[stačiatikybė|stačiatikių]] dvasininkijos prašymui uždaryti bažnyčią ir joje įrengti [[Cerkvė|cerkvę]]. Generalgubernatorius nesutiko. [[1901]] m. bažnyčia buvo sumenkusi. [[1902]] m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido. [[1912]] m. senoji medinė bažnyčia suremontuota. Ji garsėjo [[Šv. Roko atlaidai]]s. [[1905]] m. [[kunigas]] Jonas Masiulis bažnyčioje pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai.

[[Juozapas Būčys]] (1872–1946 m., palaidotas šventoriuje), [[Semeliškės]]e klebonavęs nuo [[1935]] m., katekizavo tik lietuvių kalba. [[Vikaras]] [[Alfonsas Petraitis]] pastatė [[Klebonija|kleboniją]], [[Vikarija|vikariją]], parapijos salę. Kunigas J. Vaišnora su [[Parapija|parapijiečiais]] [[1949]]–[[1953]] m. bažnyčią suremontavo.

Nuo [[1977 m.]] iki [[2002]]  m.]] parapijoje klebonavo kun. [[Romualdas Šalčiūnas]], vėliau kun. [[Gintautas Antanas Jančiauskas]].

Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, stačiakampe [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Virš stačiakampių fasado durų įrengtas arkinis langas su baltais rėmais. Frontono centre – mažas apskritas langelis. Šoninės sienos suskaidytos trimis siaurais [[piliastras|piliastrais]] ir turi po 5 didelius langus. Sienos apmuštos gulsčiomis lentelėmis, išskyrus apsidės vidų. Vidus 3 [[Nava|navų]]. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis. Viduje barokinis, XVIII a. [[Altorius (katalikybėje)|altorius]], kurį sudaro stalelis ir profiliuotuose rėmuose įtaisyti [[Šv. Kazimieras|Šv. Kazimiero]] ir [[Jėzus|Jėzaus]] Nazariečio paveikslai. Altorius [[1975]] m. čia buvo atkeltas iš [[Žiežmariai|Žiežmarių]] bažnyčios.

Šalia [[Šventorius|šventoriaus]] stovi [[varpinė]]. Joje yra du XVIII a. varpai ir seniausias visoje Lietuvoje – [[1442]] m. [[Semeliškių varpas|varpas]] su [[Gotiškas šriftas|gotikiniu]] įrašu. Šis varpas [[1915]] m. buvo evakuotas į [[Rusija|Rusiją]], o į Semeliškes perkeltas tik [[1927]] m. [[sausio 25]] d. Varpo aukštis siekia 53 cm, skersmuo – 55 cm, jis sveria 123 kg. Šiuo metu varpas nėra naudojamas, nes yra įtrūkęs. Šventoriaus kampe yra [[1857]] m. pastatyta medinė koplyčia.

Vaizdas:Semeliskiu vargonai.JPG|[[Šv. Laurynas|Šv. Lauryno]] bažnyčios vargonai