Portugalija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 103:
Portugalija yra seisminėje zonoje. [[1755]] m. Lisabonoje įvykęs žemės drebėjimas laikomas vienu stipriausių per visą žmonijos istoriją. Jo metu, skirtingais skaičiavimais, žuvo nuo 30 iki 70 tūkst. žmonių.
Vyrauja sodrios rudos spalvos dirvožemiai. Kalnuose – kalnų jauriniai, o šalies centrinėje ir pietinėje
Svarbiausia naudingoji iškasena Portugalijoje yra [[Volframas|volframo]] rūda, kurios didžiausi telkiniai yra Eštrelos kalnuose. Ten pat yra [[Uranas (chemija)|urano]] rūdos telkiniai, kiek į rytus – [[alavas|alavo]]. Pietuose yra [[Varis|vario]]. Taip pat yra akmens anglių, asbesto, [[auksas|aukso]].
Klimatas – subtropinis. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų
Didžiausios Portugalijos upės išteka iš Ispanijos, tai yra [[Dueras|Doras]] (Portugalijoje 320 km, bendras ilgis 895 km), [[Težas]] (Portugalijoje 280 km, bendras ilgis 1007 km). Maitinasi lietaus vandeniu. Patvinsta žiemą, nes tuomet prasideda lietingasis sezonas.
Portugalijoje miškai užima tik 5 % viso šalies ploto. Praeityje jų buvo daugiau, tačiau labai daug iškirsta. Šiaurinėje šalies dalyje spygliuočių ir plačialapių miškai pakyla
Gyvūnija panaši į Vidurio Europos. Stambesni žinduoliai išnaikinti. Pietinėje dalyje gausu įvairių driežų, graužikų, gyvačių. Pakrantėse gausu vandens paukščių. Priekrantėje žvejojamos [[sardinės]], gaudomi [[Krabas|krabai]], [[Omaras|omarai]], [[austrės]]. Krašto šiaurėje Žerešo nacionaliniame parke saugomas kalnų miškų kraštovaizdis.
|