Portugalija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 103:
Portugalija yra seisminėje zonoje. [[1755]] m. Lisabonoje įvykęs žemės drebėjimas laikomas vienu stipriausių per visą žmonijos istoriją. Jo metu, skirtingais skaičiavimais, žuvo nuo 30 iki 70 tūkst. žmonių.
 
Vyrauja sodrios rudos spalvos dirvožemiai. Kalnuose – kalnų jauriniai, o šalies centrinėje ir pietinėje dalyjedalyse paplitę rudieji ir tamsiai rudi dirvožemiai.
 
Svarbiausia naudingoji iškasena Portugalijoje yra [[Volframas|volframo]] rūda, kurios didžiausi telkiniai yra Eštrelos kalnuose. Ten pat yra [[Uranas (chemija)|urano]] rūdos telkiniai, kiek į rytus – [[alavas|alavo]]. Pietuose yra [[Varis|vario]]. Taip pat yra akmens anglių, asbesto, [[auksas|aukso]].
 
Klimatas – subtropinis. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų srovėsrovės. Daugiausia kritulių per metus iškrinta aukščiausių kalnagūbrių vakariniuose šlaituose (1200–2500 mm), Ispanijos pasienyje daug mažiau (400–600 mm), pietuose 400–800 mm. Daugiausia jų iškrinta žiemos metu. Kalnuose pasninga, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Žiemos šiltos, prie jūros sausio mėnesį vidutinė metinė [[temperatūra]] 8–11, tarpukalnėse 3–5 °C.
 
Didžiausios Portugalijos upės išteka iš Ispanijos, tai yra [[Dueras|Doras]] (Portugalijoje 320 km, bendras ilgis 895 km), [[Težas]] (Portugalijoje 280 km, bendras ilgis 1007 km). Maitinasi lietaus vandeniu. Patvinsta žiemą, nes tuomet prasideda lietingasis sezonas.
 
Portugalijoje miškai užima tik 5 % viso šalies ploto. Praeityje jų buvo daugiau, tačiau labai daug iškirsta. Šiaurinėje šalies dalyje spygliuočių ir plačialapių miškai pakyla ikiį 1000–1200 m aukštį. Žemiau auga ąžuolai, kaštonai, bukai, akacijos, aukščiau – [[pinija|pinijos]] ir pajūrinės pušys. Dar aukščiau augantys krūmai laipsniškai pereina į alpines pievas. Krašto šiaurėje vyrauja visžaliai miškai, kurių vertingiausi augalai yra akmeninis ir [[kamštinis ąžuolas]]. Paplitę ir laukiniai [[alyvmedis|alyvmedžiai]].
 
Gyvūnija panaši į Vidurio Europos. Stambesni žinduoliai išnaikinti. Pietinėje dalyje gausu įvairių driežų, graužikų, gyvačių. Pakrantėse gausu vandens paukščių. Priekrantėje žvejojamos [[sardinės]], gaudomi [[Krabas|krabai]], [[Omaras|omarai]], [[austrės]]. Krašto šiaurėje Žerešo nacionaliniame parke saugomas kalnų miškų kraštovaizdis.