Martinika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
→‎Istorija: Negrai patsisyta i juodaodziai
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 38:
Saloje nuo seno gyveno [[aravakai]], kuriuos išstūmė [[karibai]]. Šie salą vadino ''Jouanacaëra'' („[[iguanos|iguanų]] sala“).
 
[[Kristupas Kolumbas]] buvo pirmasis europietis, kuris atrado Martiniką [[1502]] m. [[birželio 15]] d. savo ketvirtosios ir paskutinės kelionės po Naująjį Pasaulį metu. Europiečiai nebuvo kolonizavę salos iki [[1635]] m., kol į salą neįsikėlė ''Pierre Belain d‘Esnambuc'' su šimtu prancūzų kolonistų iš [[Sent Kitsas|Sent Kitso]]. Jie iškirto miškus cukranendrių auginimui, tokiu būdu smarkiai padidindami įtampą su vietiniais gyventojais karibais. [[1660]] m. tie karibai, kurie išliko gyvi po kovų su prancūzais buvo priverstinai iškeldinti iš salos. Darbui cukranendrių plantacijose buvo gabenami vergai negraijuodaodžiai iš [[Afrika|Afrikos]].
 
Tarp [[1794]] ir [[1815]] m. sustiprėjo [[Anglija|Anglijos]] įtaka Martinikoje. Šiuo laikotarpiu sala priklausė tai prancūzams, tai anglams. Vergovė saloje buvo panaikinta po anglų valdymo, bet vėl atstatyta po [[1802]] m., kai ''Amjeno sutartimi'' Martinika buvo atiduota Prancūzijai ir [[Napoleonas Bonapartas]] grąžino vergovę. Oficialiai vergovė išliko iki [[1848]] m. Po to visi vergai tapo Prancūzijos piliečiais.