Suomijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''[[Suomija]]'''  – valstybė Šiaurės [[Europa|Europoje]], septinta pagal plotą Europos šalis. [[Sostinė]]  – [[Helsinkis]], didžiausi miestai  – [[Helsinkis]], [[Tamperė]], [[Turku]].

Suomija [[rytai|rytuose]] ribojasi su [[Rusija]], [[šiaurė]]je su [[Norvegija]], [[Vakarai (pasaulio kryptis)|vakaruose]]  – su [[Švedija]]. Pietvakariuose Suomiją skalauja [[Baltijos jūra]], vakaruose  – [[Botnijos įlanka|Botnijos]], o [[pietūs|pietuose]]  – [[Suomijos įlanka]]. Suomijai priklauso tarp Suomijos ir [[švedija|Švedijos]] esančios [[Alandų salos]].

* Šiauriausias taškas  – Nuorgamas 70’ 5 30” šiaurės platumos

* Piečiausias taškas  – Tuliniemis 59’ 4 30” šiaurės platumos

* Labiausiai nutolęs į rytus  – Virmajarvi 31”35’ 20” rytų ilgumos

* Labiausiai nutolęs į vakarus  – Koltapachtaniemi 20” 33’ 17” vakarų ilgumos

* Plotas  – 338145  km², tarp jų:

** sausumos  – 304 593 km²

** vidaus vandenys  – 33 553 km²

* Valstybinės sienos bendras ilgis  – 3680  km, iš jų:

** su Švedija  – 586 km

** su Norvegija  – 727 km

** su Rusijos Federacija  – 1269 km

** jūrinė siena  – 1100 km

Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė [[erozija|eroziniai]] procesai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia [[granitas|granitai]] ir [[gneisas|gneisai]]. Jie daug kur iškyla į paviršių. [[ledynas|Ledynai]] tų [[uoliena|uolienų]] atplaišų atnešė ir į [[Lietuva|Lietuvą]], paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo [[apledėjimas]]. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11 000, o visai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90  cm per 100 metų).

2/3 Suomijos paviršiaus yra iki 200  m virš jūros lygio: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100  m aukštyje ir tik 1/10 ploto  – aukščiau kaip 300  m.

Suomijos kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Didžioji jos dalis  – šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato. Pietuose yra Ežeringoji [[plynaukštė]], kurią juosia [[aukštuma|aukštumos]]: pietuose ir rytuose Salpauselkė, iš šiaurės ir šiaurės vakarų Suomenselkė, iš rytų Vakarų [[Karelija|Karelijos]] aukštuma. Šiaurėje ir šiaurės rytuose yra 400-700 400–700 m aukščio Manselkės aukštuma.

Suomija  – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja [[Ledynas|ledynų]] tirpsmo vandenų supiltos [[kalva|kalvos]], vadinamos [[ozas|ozais]], ir uolėti volai ([[drumlinas|drumlinai]]), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir [[Geležinkelis|geležinkeliai]]. [[Laplandija|Laplandijos]], šiauriausiai esančios [[provincija|provincijos]], reljefas  – aukštos apskritos kalvos. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (''Tunturis''), kurios iškyla iš plokščios [[Tundra|tundros]]. Šiaurės vakaruose į Suomiją įsiterpia [[Skandinavijos kalnai]] (Aukščiausias Suomijoje  – Haltiatuntūrio [[kalnas]] 1328  m.).

Suomijos gamtai nemažą įtaką daro [[jūra]]. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300  km nutolusios nuo jūros. Pakrantėse kalvotos [[žemuma|žemumos]]. Vyrauja įvairios ledyninio [[reljefas|reljefo]] formos. Krantai daugiausia žemi, kranto linija labai vingiuota ir suskaidyta daugybės mažų [[įlanka|įlankėlių]], pakrantėje daug mažų uolėtų salų  – [[šcheras|šcherų]], (ypač pietuose) ~30000 salų; didžiausios - – [[Alandų salos]].

Suomijoje daugiausia [[ežeras|ežerų]] tiek ES, tiek pasaulyje  – apie 188 tūkst. (užima ~8 % Suomijos ploto. Dauguma ežerų negilūs  – 5-20  m.

Daugelis ežerų jungiasi vieni su kitais, sudarydami dideles ežerų sistemas. Didžiausias  – pietryčiuose, netoli Baltijos jūros plačiai žinomas Suomijos ežerynas (4377 km²). Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, o yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Plačius ežerus keičia siauri ir ilgi (dažnai daugiau nei 100  km ilgio), sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose  – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį.

* 3 ežerai (''Saimaa'', ''Inari'', ''Päijänne'') daugiau nei 1000  km²;

* 309 ežerai didesni nei 10  km²;

Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Didžiausios upės: [[Kemijokis]] (483 km), Kiumijokis, Kokemejenjokis. Didžiausias [[krioklys]]  – Imatra ([[Vuoksa|Vuoksos]] upėje).

[[krituliai|Kritulių]] iškrenta 400-700 400–700 mm per metus. Sniego danga pietvakariuose išsilaiko 4-5 mėn, šiaurėje 6-7 mėn. per metus. Jūros pakrantėse dažni rūkai (35-85d. per metus).

Tolimoje [[šiaurė]]je, už [[speigratis|speigračio]], [[Saulė]] nesileidžia apie 73 [[para]]s  – tuomet ateina [[baltosios naktys|baltosios vasaros naktys]], matomos [[šiaurės pašvaistė]]s. Saulei nepakylant virš horizonto būna [[poliarinė naktis|poliarinės nakties]] ([[suomių kalba|suom.]] ''kaamos'') laikotarpis.

[[dirvožemis|Dirvožemiai]] daugiausia jauriniai, glėjiniai jauriniai ir durpiniai pelkiniai. Pietuose dar yra velėninių jaurinių, šiaurėje  – kalnų [[miškas|miškų]] jaurinių ir kalnų [[tundra|tundrų]]. 1/3 Suomijos teritorijos [[pelkė]]ta.

Suomijoje yra nedaug [[plėšrūnas|plėšriųjų]] žvėrių  – [[vilkas|vilkų]], [[ernis|ernių]] , [[lūšis|lūšių]], [[Lokiniai|lokių]]. Daugiau sutinkama [[briedis|briedžių]] (šiaurėje ir vakaruose), lapių, [[Voverės|voverių]], [[šermuonėlis|šermuonėlių]], [[miškinė kiaunė|miškinių kiaunių]], [[kiškis|kiškių]] ([[baltasis kiškis|baltųjų]] ir [[pilkasis kiškis|pilkųjų]]), [[šeškas|šeškų]], [[kurmis|kurmių]].

Aklimatizuota [[ondatra|ondatros]], [[amerikinis baltauodegis elnias|amerikiniai baltauodegiai elniai]], [[amerikinė audinė|amerikinės audinės]], [[kanadinis bebras|kanadiniai bebrai]]. Yra brangiakailių žvėrelių  – [[audinė|audinių]], [[poliarinė lapė|poliarinių lapių]], [[saima|Saimos]] nerpų. Tundroje gyvena [[Poliarinė lapė|poliarinės lapės]], [[Baltoji pelėda|baltosios pelėdos]], kiškiai ir gausybė graužikų.

Dažnai sutinkami [[paukštis|paukščiai]]: [[varna|varnos]], [[šarka|šarkos]], [[gegutė]]s, [[strazdas|strazdai]], [[genys|geniai]], [[sniegena|sniegenos]], [[kurtinys|kurtiniai]], [[tetervinas|tetervinai]], [[jerubė]]s, [[apuokas|apuokai]]. Iš rečiau gyvenančių - – [[kilnusis erelis|kilnieji]] ir [[jūrinis erelis|jūriniai ereliai]]. Tenykščiai vandens paukščiai  – [[gulbė]]s, [[žąsis|žąsys]], [[antis|antys]].