Faustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Į „Faustą“ tilpo dangus ir žemė, visa Europos istorija nuo [[Homeras|Homero]] iki Gėtės. Todėl tai kartu ir anemoninėmnemoninė sistema (padedanti atsiminti). Faustas Gėtės tragedijoje – būdingas naujųjų amžių atstovas, nepasotinamas ir nerimstantis kaip mūsų laikų žmonės, mokslo ir technikos kūrėjai, kuriuos masina beribiai ateities horizontai. Ta reikšme vartojamas ir būdvardis „faustiškas“.

Gėtė sujungia [[Dievas|Dievo]] ir [[velnias|velnio]] lažybas dėl Jobo (žr. Istorija: [[Jobas]]) su šėtoniškos Fausto ir Mefistofelio sutarties motyvu. Faustas-legendinis buvo legendiniu tapęs XVI amžiaus magas, burtininkas ir mokslininkas, kurio gyvenimą jau [[Šekspyras|Šekspyro]] (Shakespeare) amžininkas [[Kristoferis Marlou]] (Christopher Marlowe) pavaizdavo dramoje [[„Dr. Faustas“.|„Daktaras Faustas“.]] Gyvavo ir liaudies [[legenda]] apie to nekromanto (burtininko, bendraujančio su [[vėlė]]mis) veiklą. Tam personažui būdavo priskiriama ir kai kas iš pasakojimų apie kitus garsius magus, tokius kaip [[Paracelsas]] arba [[Heinrichas Agripa]] (Agrippa). Todėl Gėtė savo Faustą vadina Heinrichu, nors istorinis Faustas buvo vardu Georgas, o Marlou vadina jį Johanu.

Patsai Faustas pirmąsyk pasirodo scenoje kaip [[mokslininkas]] savo naktiniame kabinete. Paskui jis [[Velykos|Velykų]] dieną vaikštinėja su padėjėju Vagneriu ir jam pasakoja, kaip esąs nepatenkintas tradiciniu mokslu ir apskritai miestietiškobiurgeriško gyvenimo ribotumu. TokiaTokios nuotaikanuotaikos – tai ženklas Mefistofeliui, kad jau metas. Jis ,apsimetęs pudeliu, įsliūkina („Už šunį gyvenu blogiau“) ir įkalba Faustą pasirašytisudaryti sutartį – už tai padėsiąs jam perprasti visatos esmę. Atsidėkodamas Faustas užrašo jam pažada atiduoti [[siela|sielą]], bet priduria išlygą: „Jeigu tu išgirsi iš manęs: / „O,stabtelėk, akimirksni žavingas,“ – / Tai kuo greičiau užnerk man grandines“. Po satyrinių ekskursų į universiteto miestelį parodant tenykščius papročius (scena su mokiniais ir lėbavimas Auerbacho rūsyje) Faustas paverčiamas jaunu [[dabita]]. Nuo to prasideda Gretchen (Margaritos) istorija, sudaranti pirmąją „Fausto“ dalį.

Antrasis veiksmas veda skaitovąžiūrovą į senąjį Fausto kabinetą, kuriame [[Vagneris]], jau spėjęs gauti daktaro diplomą, įsirengė genų inžinerijos laboratoriją ir, kaip garsusis eksperimentatorius [[Frankenšteinas]] Ingolštato universitete, iš tinkamai parinktos biomasės sukuria mėgintuvėlyje dirbtinį gemalą – homunkulą. Tasai žmogiukas parodo Faustui kelią į klasikinę Valpurgijos naktį. Tenai ikihomerinių mitų personažai, [[graikų dievai]] ir natūrfilosofai susirinkę į jūros šventę, kuri, kaip ir Platono „Puotoje“ (žr. [[Sokratas]]), baigiasi visagalio [[Erotas|Eroto]] garbinimu.