22:19, 13 vasario 2017 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		22:25, 13 vasario 2017 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 33: '''Deir el Medina''' (Deir al Medina, {{ar\|دير المدينة}}, ''Dayr al-Madīnah'') – archeologinė vietovė Egipte, vakariniame [[Nilas\|Nilo]] krante, kitapus šiuolaikinio [[Luksoras\|Luksoro]]. Šioje vietovėje buvo kaimelis, kuriame gyveno darbininkai, dirbę gretimuose [[Karalių slėnis\|Karalių]] ir [[Karalienių slėnis\|Karalienių slėniuose]] [[Naujoji Egipto karalystė\|Senovės Egipto naujosios karalystės laikotarpiu]] apie 1550−1070 m. pr. m. e. Deir el Medinos kaimelyje (senovėje vadinta ''~~„Set~~Set ~~Maat“~~Maat'' − ~~Tiesos~~„Tiesos ~~vieta~~vieta“, ir gyventojai − „Tiesos vietos tarnais“) gyveno kapų kalėjai, amatininkai, menininkai ir valdininkai, kurie vykdė Karalių ir Karalienių slėnių kapų įrengimą [[Naujoji Egipto karalystė\|Senovės Egipto naujosios karalystės laikotarpio]] faraonams ir diduomenei. Geografiškai Tėbų nekropolio komplekse Deir el Medina yra tarp [[Ramezėjus\|Ramezėjaus]] ir [[Medinet Habu]] šventyklų. Vietovė yra unikali tuo, kad leidžia istorikams tyrinėti, kaip gyveno to meto Senovės Egipto eiliniai piliečiai, ne karaliai, diduomenė ar žyniai. Savo socialiniu statusu kaimelio darbininkai neabejotinai buvo aukštesni už didžiąją dalį Senovės Egipto gyventojų valstiečių ir priskirtini to meto vidutiniajai klasei. Eilinių Senovės Egipto gyventojų namai buvo statomi iš saulėje degtų (džiovintų) plytų (plaušaplyčių). Ši statybinė medžiaga lengvai dūlėjo ir iš tokių statinių praktiškai nieko neišliko. Deir el Medina unikali tuo, kad joje pastatai buvo statyti iš akmenų ir išliko daug jų liekanų. Kaimelis buvo įrengtas slėnyje tarp kalvų dykumoje. Vandenį į kaimelį teko gabenti apie 1,5 km nuo Nilo, tačiau iš jo buvo patogiai pasiekiamos darbininkų pagrindinės darbo vietovės: Karalių ir Karalienių slėniai. Deir el Medina pradėta kasinėti 1880-aisiais vadovaujant [[Gastonas Maspero\|Gastonui Maspero]], 1905−1909 m. vietovę tyrė italas Ernesto Schiaparelli ir 1917−1947 m. − prancūzas Bernard Bruyère. Kaimelio gyventojams [[Amenchotepas I\|Amenchotepo I]] ir [[Ramzis II\|Ramzio II]] valdymo metais pastatytos dvi šventyklos. Ptolemėjų valdymo metu (III a. pr. m. e.) pastatyta geriausiai išlikusi trečioji šventykla, skirta deivei Hator. Išliko netoliese įrengti daugelio kaimelio gyventojų kapai. Kaimelyje gyventa bent nuo 1500 m. pr. m. e., [[Tutmozis I\|Tutmozio I]] valdymo laikotarpio, ką rodo išlikę įrašai su faraono vardu. [[Amarnos laikotarpis\|Amarnos laikotarpiu]] (apie 1350−1320 m. pr. m. e.) kaimelis tikriausiai buvo laikinai apleistas. Didžioji dalis išlikusių statinių yra iš vėlesnių, 19 ir 20-os dinastijų metų. Kaimelyje vienu metu vėliau gyveno krikščionių vienuoliai, jis buvo išieškotas valstiečių, plėšikų, turistų. Kaimelyje rasta daug vertingų papirusų, iš kurių matyti to meto eilinių Egipto piliečių socialinis ir religinis gyvenimas, tačiau labai mažai juose užsimenama apie svarbius valstybės įvykius. Viena iš labiausiai paplitusių rastų užrašų formų buvo mažytės [[stela\|stelos]], kurių kaimelyje tikriausiai netrūko dėl kapų kalėjų darbo pobūdžio. Kaimelio taip vadinamajame „šiukšlyne“ rasta daug [[ostrakas\|ostrakų]] − puodininkystės gaminių duženų su inskripcijomis.

Deir el Medina: Skirtumas tarp puslapio versijų