Giobekli Tepė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Sen miestas
[[Vaizdas:Göbekli tepe.JPG|thumb|right|220px| Giobekli Tepės vienas iš megalitinių akmenų ratų]]
| pavadinimas = Giobekli Tepė
'''Giobekli Tepė''' (Gobekli Tepė, {{tr|Göbekli Tepe}}) – archeologinė vietovė pietryčių [[Turkija|Turkijoje]], 15 km šiaurės-rytų kryptimi nuo [[Urfa|Urfos]] miesto, netoli sienos su [[Sirija]]
| senovinis pavadinimas =
| vaizdas = Göbekli tepe.JPG
| vaizdo plotis = 260
[[Vaizdas:Göbekli| tepe.JPG|thumb|right|220px|vaizdo info = Giobekli Tepės vienas iš megalitinių akmenų ratų]]
| herbas =
| herbo plotis =
| herbo info =
| žeml = Turkija
| žeml plotis = 250
| žeml info =
|PL=37|PM=13|PS=23|NS=N|IL=38|IM=55|IS=21|EW=E
| pilnas pavadinimas =
| vieta = [[Turkija]], [[Šanliurfos ilas]]
| regionas = [[Mažoji Azija]], [[Pietryčių Anatolija]]
| administracinis vienetas =
| plotas = 126 ha
| statytojas =
| medžiaga =
| pastatytas = [[10 tūkstantmetis pr. m. e.]]
| sugriautas =
| laikotarpis = [[neolitas]]
| tauta =
| valdovai =
| dievas =
| kasinėjimai = nuo 1994 m.
| žvalgytas =
| tirtas =
| vikiteka =Category:Göbekli Tepe
| UNESCO id =
}}
'''Giobekli Tepė''' (Gobekli Tepė, {{tr|Göbekli Tepe}}) – archeologinė vietovė pietryčių [[Turkija|Turkijoje]], 15  km šiaurės-rytų kryptimi nuo [[Urfa|Urfos]] miesto, netoli sienos su [[Sirija]]
 
Giobekli Tepė yra archeologinė vietovė, kurios radiniai datuojami 10−9 tūkstantmečiais pr. m. e. Vietovę 1995  m. pradėjo kasinėti vokiečių archeologas Klaus Schmidt. Joje buvo rasta tai, kas, manoma, buvo vėlyvojo neolito ikipuodininkystės kultūros žmonių ritualinė vieta (šventykla). Iš viso rastos bent keturios apvalios, rato formos struktūros, iškirstos kalvos uolienoje. Kiekvienos struktūros centre buvo du dideli '''T''' formos piloriai ir kraštuose bent po 8 mažesnius. Jas supo akmenų sienos. Piloriai atgabenti iš netoliese buvusios skaldyklos. Didieji piloriai svėrė iki 16 tonų, mažieji − apie 7 tonas. Ant kai kurių jų iškalti laukinių gyvūnų reljefai, tačiau nėra žmonių ar naminių gyvūnų vaizdų. Dažni lapės, šerno, gyvatės, gervės reljefai. Manoma, kad struktūras statė neolito medžiotojai-rinkėjai, tačiau jų paskirtis neaiški. Manoma, kad '''T''' formos blokinės struktūros tikriausiai yra abstraktus žmogaus vaizdinys. Dėl neaiškių priežasčių struktūros buvo užpiltos. Šalia nerasta sėslios gyvenvietės požymių ir vietovės paskirtis yra diskusijų objektu.
 
== Nuorodos ==