|
[[Vaizdas:Red Rose (Socialism).svg|thumb|150px|Socialistų Internacionalo simbolis]]
[[Vaizdas:Countries governed by SI parties.png|thumb|200px|Šalys, kuriose SI partijos narės šiuo metu sudaro Vyriausybę ar yra valdančiosios koalicijos dalis]]
'''Socialistų Internacionalas''' ('''SI''', {{en|Socialist International}}:) yra tarptautinė [[Socialinė demokratija|socialinės demokratijos]] ir [[Demokratinis socializmas|demokratinio socializmo]] partijų organizacija.
Įkurtas [[1951]] m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]] suvažiavime, kurį sušaukė [[1947]]–[[1951]] m. veikęs tarptautinių socialistinių konferencijų komitetas (COMISKO). Jungia 161 socialistų, socialdemokratų ir leiboristų politinę partiją iš visų kontinentų, 3 broliškas organizacijas ir 10 asocijuotų tarptautinių organizacijų. Kai kurios jų turi konsultacinį statusą, kai kurios yra stebėtojai. 56 partijos šiuo metu yra valdančiosios.
== Organizacinė struktūra ==
Aukščiausias organas – kongresas, šaukiamas kas 3 m., kuriame dalyvauja visų partijų ir organizacijų – SI narių atstovai ir SI vadovybė. Kongresas skelbia SI veiklos principus, priima ir keičia statutą, ne mažiau, kaip 2/3 balsų dauguma priima naujus narius, kiekviename Kongrese atsiskaito SI prezidentas, Generalinis sekretorius, ir partijų – narių delegacijos. Kongreso rezoliucijos turi rekomendacinį pobūdį. Oficialių dokumentų statusą turi pranešimai, parengti specialių komitetų ar misijų. Nuo [[1997]] m. pagrindinis SI darbas vyksta teritoriniuose ir probleminiuose komitetuose ir komisijose. ▼
Tarp Kongresų aukščiausias SI organas yra Taryba (iki [[1986]] m. Biuras), kurią sudaro po 2 kiekvienos partijos – narės delegatus, taip pat [[Socialistinis moterų internacionalas|SIW]], [[Tarptautinė jaunųjų socialistų sąjunga|YUSY]] ir [[Socialistinis švietimo internacionalas]] atstovai. Kiekviena šalis, nepriklausomai nuo partijų – narių skaičiaus ir kiekviena tarptautinė organizacija turi po vieną balsą. Taryba priima politinius sprendimus ir rekomendacijas Kongresui dėl naujų narių priėmimo ar pašalinimo, dėl statuto pataisų, rekomenduoja asmenis į aukščiausius SI postus, šaukia specialias ir regionines konferencijas, sudaro tyrimų grupes ir komitetus. Taryba šaukiama 2 kartus per metus. Tarp Tarybos posėdžių vykdomąjį darbą atlieka Prezidiumas, kurį sudaro SI prezidentas, viceprezidentai, Generalinis sekretorius ir SI Garbės pirmininkai. ▼▲Aukščiausias organas – kongresas, šaukiamas kas 3 m., kuriame dalyvauja visų partijų ir organizacijų – SI narių atstovai ir SI vadovybė. Kongresas skelbia SI veiklos principus, priima ir keičia statutą, ne mažiau, kaip 2/3 balsų dauguma priima naujus narius, kiekviename Kongrese atsiskaito SI prezidentas, Generalinis sekretorius, ir partijų – narių delegacijos. Kongreso rezoliucijos turi rekomendacinį pobūdį. Oficialių dokumentų statusą turi pranešimai, parengti specialių komitetų ar misijų. Nuo [[1997]] m. pagrindinis SI darbas vyksta teritoriniuose ir probleminiuose komitetuose ir komisijose.
SI prezidentą renka Kongresas neribotam laikui. SI prezidentas turi teisę politinius sprendimus (pareiškimus aktualiais tarptautiniais klausimais valstybių vadovams ar tarptautinėms organizacijoms) priimti dviese su Generaliniu sekretoriumi arba su vienu ar keliais viceprezidentais. Prezidentas kartą – du per metus šaukia Prezidiumą. ▼▲Tarp Kongresų aukščiausias SI organas yra Taryba (iki [[1986]] m. Biuras), kurią sudaro po 2 kiekvienos partijos – narės delegatus, taip pat [[Socialistinis moterų internacionalas|SIW]], [[Tarptautinė jaunųjų socialistų sąjunga|YUSY]] ir [[Socialistinis švietimo internacionalas]] atstovai. Kiekviena šalis, nepriklausomai nuo partijų – narių skaičiaus ir kiekviena tarptautinė organizacija turi po vieną balsą. Taryba priima politinius sprendimus ir rekomendacijas Kongresui dėl naujų narių priėmimo ar pašalinimo, dėl statuto pataisų, rekomenduoja asmenis į aukščiausius SI postus, šaukia specialias ir regionines konferencijas, sudaro tyrimų grupes ir komitetus. Taryba šaukiama 2 kartus per metus. Tarp Tarybos posėdžių vykdomąjį darbą atlieka Prezidiumas, kurį sudaro SI prezidentas, viceprezidentai, Generalinis sekretorius ir SI Garbės pirmininkai.
Viceprezidentų skaičius neribotas, svyruoja nuo 2 iki 25, be to viceprezidentais yra SIW, YUSY, [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir Karibų baseino Komiteto bei [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] socialistinių partijų konfederacijos – [[Europos socialistų partija|Europos socialistų partijos]] vadovai. ▼▲SI prezidentą renka Kongresas neribotam laikui. SI prezidentas turi teisę politinius sprendimus (pareiškimus aktualiais tarptautiniais klausimais valstybių vadovams ar tarptautinėms organizacijoms) priimti dviese su Generaliniu sekretoriumi arba su vienu ar keliais viceprezidentais. Prezidentas kartą – du per metus šaukia Prezidiumą.
▲Viceprezidentų skaičius neribotas, svyruoja nuo 2 iki 25, be to viceprezidentais yra SIW, YUSY, [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] ir Karibų baseino Komiteto bei [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] socialistinių partijų konfederacijos – [[Europos socialistų partija|Europos socialistų partijos]] vadovai.
Nuolat SI politinei veiklai vadovauja Vykdomasis komitetas, kurį sudaro Prezidentas, Generalinis sekretorius, 6 partijų atstovai, SMI prezidentė, TJSS Generalinis sekretorius ir komitetų pirmininkai.
== Programiniai dokumentai ==
Pagrindinis SI programinis dokumentas yra [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto]] deklaracija „Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai“, kurioje išdėstyta [[Kapitalizmas|kapitalizmo]], leidžiančio visuomenės turtais naudotis privilegijuotiems sluoksniams, ir [[Komunizmas|komunistinio]] socializmo kritika. Alternatyva kapitalizmui ir komunizmui yra [[demokratinis socializmas]], pagrįstas politinės, ekonominės ir socialinės demokratijos, demokratinių teisių ir politinių laisvių principais.
[[Ekonomika|Ekonomikos]] pagrindas – nacionalinės, municipalinės ir kooperatinės įmonės. Pagrindinis tikslas – žmogaus išvadavimas iš visų išnaudojimo formų, sąlygų visapusiškam asmenybės vystymuisi sudarymas. [[Socializmas]] yra tarptautinis judėjimas, kuriam nebūdinga griežta vienovė. Ar socialistai savo doktriną grindžia [[Marksizmas|marksizmu]], ar kitais visuomenės analizės metodais, ar juos įkvepia religijos ir humanizmo principai, visi jie siekia vieno tikslo – visuomenės, kurioje vyraus socialinis teisingumas, geresnis gyvenimas, laisvė ir taika visame pasaulyje.
[[1962]] m. [[Oslas|Osle]] SI Generalinė taryba priėmė programinę deklaraciją „''Pasaulis šiandien: socialistinė perspektyva''“, kurioje įvertinta ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtis, mokslinės – techninės revoliucijos pasiekimai. Pabrėžta, kad dauguma kapitalizmo negerovių pašalinta, ypač tose šalyse, kuriose demokratinio socializmo partijos turėjo galimybę tai efektyviai veikti. Iškeltas tikslas stiprinti valstybės ir visuomeninių organizacijų kontrolę ekonomikai, plėtoti planavimą ir vartotojų apsaugą. Kritikuota sovietinio socialistinio lagerio vidaus politika. Laikantis šios programos buvo sušaukti [[1978]] m. [[Helsinkis|Helsinkio]] ir [[1985]] m. [[Viena|Vienos]] forumai, apriboję ginklavimosi varžybas. Šiose konferencijose dalyvavo ne tik SI nariai, bet ir [[JAV]] bei [[TSRS]], [[Jungtinės Tautos]], Neprisijungimo judėjimas.
[[1978]]–[[1983]] m. [[Felipė Gonsalesas|F. Gonsaleso]] vadovaujama grupė rengė naują programinį dokumentą, kurios projektas buvo paskelbtas [[Albufeira|Albufeiros]] kongrese. Tačiau [[Lima|Limos]] kongrese buvo priimtas tik tarpinis programinis dokumentas (Limos mandatas), kurį parengė ekspertų grupė, vadovaujama amerikiečio [[Maiklas Haringtonas|M. Haringtono]]. Parengti galutinį dokumentą buvo pavesta [[Vilis Brantas|V. Branto]] vadovaujamai grupei.
[[1989]] m. [[Stokholmas|Stokholme]] priimta „Socialistų internacionalo principų deklaracija“, kurioje išryškinti Laisvės, Teisingumo ir Solidarumo principai, pliuralistinio demokratinio socializmo vertybės, pabrėžiama visų šalių įtraukimo, sprendžiant globalines problemas, svarba. Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai negali būti pasiekti vienoje atskiroje šalyje, būtinas puolimas visu frontu, procesų, vykstančių šiuolaikiniame pasaulyje, internacionalizavimas. Demokratija yra svarbiausia tų nekontroliuojamų jėgų, kurios keičia planetą, nesirūpindamos jos ateitimi, liaudies kontrolės ir humanizavimo priemonė. Ji turi įsivyrauti visose visuomenės gyvenimo sferose: ekonomikoje, politikoje, socialiniuose santykiuose, kultūroje ir T. t. Negali būti vieningo ar fiksuoto ekonominės demokratijos modelio, todėl skirtingose šalyse yra galimybės drąsiai eksperimentuoti. Nepakanka vien valstybinės, formalios teisinės kontrolės, būtinas platus pačių dirbančiųjų, jų organizacijų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus. Pripažinta, kad nacionalizacija nėra socialinių ligų panacėja, tačiau negalima absoliutizuoti ir ekonomikos augimo, nes jis gali pakenkti socialinei ir ekonominei sferoms.
[[1999]] m. [[lapkričio 8]] – 10 d. [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusiame Socialistų Internacionalo XXI kongrese, paaiškėjus, kad pasaulinė visuomenė pereina į naują vystymosi stadiją, paženklintą biotechnologijų ir [[Informatika|informatikos]] plėtra – informacijos ir žinių visuomenę, buvo priimta [[Paryžiaus deklaracija]].
== Nuolatiniai organai ==
Kiti nuolatiniai SI organai yra Nusiginklavimo taryba, Lotynų Amerikos ir Karibų baseino komitetas, Artimųjų Rytų komitetas, [[Afrika|Afrikos]], [[Azija|Azijos]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] komitetas, Centrinės ir Rytų [[Europa|Europos]] komitetas, [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] baseino komitetas, Ekonominės politikos komitetas, Socialinės darnos ir [[Ekologija|Ekologijos]] komitetas, Taikos, demokratijos ir žmogaus teisių komitetas, [[Vietos savivalda|Vietinės savivaldos]] komitetas.
[[2004]] m. [[Madridas|Madride]] įsteigti Ekonomikos, socialinės santarvės ir aplinkosaugos komitetas (pirmininkas Kristupas Ciopelis, [[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]), Afrikos (pirmininkas Ousmanas Tanoras Diengas, [[Senegalo socialdemokratų sąjunga|PS]]), Azijos ir Ramiojo vandenyno komitetas (pirmininkės [[Takako Doi]], [[Japonijos socialdemokratų partija|SDPJ]] ir [[Helena Klark]], [[Naujosios Zelandijos darbininkų partija|NZLP]]), Migracijos komitetas (primininkė Amalija Garsija, [[Meksikos demokratinės revoliucijos partija|PRD]]), Taikos, demokratijos ir žmogaus teisių komitetas ([[Pjeras Fasinas]], [[Italijos kairieji demokratai|DSI]]), CIS ir Kaukazo komitetas ([[Laslas Kovačas]], [[Vengrijos socialdemokratų partija|MSzP]]), Viduržemio jūros komitetas (Trinidadas Chimenesas, [[Ispanijos socialistinė darbo partija|PSOE]]), Vidurio Rytų komitetas ([[Torbjornas Jaglandas]], [[Norvegijos darbo partija|DNA]]), Pietryčių Europos komitetas ([[Adrianas Nastasė]], [[Rumunijos socialdemokratų partija|PSDR]] ir [[Georgas Papandreu]], [[Graikijos visuotinis socialistų judėjimas|PASOK]]), Vietinės savivaldos komitetas ([[Elijas di Rupas]], [[Belgijos socialistų partija|PSB]]).
== SI Prezidentai ==
* [[1951]] m. – M. Filipsas ([[Leiboristų partija|LP]]),
* [[19511957]] m. – MA. FilipsasAndersenas ([[LeiboristųDanijos socialdemokratų partija|LPDSDP]]),
* [[19571963]] m. – AE. AndersenasOlenhaueris ([[DanijosVokietijos socialdemokratų partija|DSDPSPD]]),
* [[19631964]] m. – EB. OlenhauerisPitermanas ([[VokietijosAustrijos socialdemokratų partija|SPDSPOe]]),
* [[19641976]] m. – B.[[Vilis PitermanasBrandtas]] ([[AustrijosVokietijos socialdemokratų partija|SPOeSPD]]),
* [[19761992]] m. – [[VilisPjeras BrandtasMorua]] ([[VokietijosPrancūzijos socialdemokratųsocialistų partija|SPDPS]]),
* [[19921999]] m. – [[PjerasAntonio MoruaGutieresas]] ([[PrancūzijosIspanijos socialistinė socialistųdarbo partija|PSPSOE]]),
* [[19992005]] m. – [[AntonioGeorgas GutieresasPapandreu]] ([[IspanijosGraikijos socialistinėvisuotinis darbosocialistų partijajudėjimas|PSOEPASOK]]), .
* [[2005]] m. – [[Georgas Papandreu]] ([[Graikijos visuotinis socialistų judėjimas|PASOK]]) .
== SI Generaliniai sekretoriai ==
* [[1951]] m. – austras J. Brauntalis,
* [[19511956]] m. – austrasamerikietis JB. BrauntalisBrentonas,
* [[19561957]] m. – amerikietisanglas BA. BrentonasKartis,
* [[19571969]] m. – anglasaustras AG. KartisJaničekas,
* [[19691976]] m. – austrasšvedas G.[[Berntas JaničekasKarlsonas]],
* [[19761983]] m. – švedassuomis [[BerntasPertis KarlsonasViajanianenas]],
* [[19831989]] m. – suomisčilietis [[PertisLujis ViajanianenasAyala]],.
* [[1989]] m. – čilietis [[Lujis Ayala]].
== Garbės pirmininkai ==
[[1999]] m. Paryžiaus kongrese išrinkti: ▼
▲[[1999]] m. Paryžiaus kongrese išrinkti:
* [[Pjeras Morua]] (Prancūzija),
* [[Rubenas Beriosas]] (Puerto Rikas),
* [[Kalevis Sorsa]] (Suomija),
* [[Hansas Jochenas Fogelis]] (Vokietija),
[[2003]] m. išrinktas [[Alanas Garsija]].
== SI nariai ==
=== Afrika ===
* [[Alžyro socialistinių jėgų frontas]]
* [[Angolos liaudies judėjimas už išsivadavimą]] MPLA
* [[Benino socialdemokratų partija]], PSD
* [[Mauricijaus darbininkų partija]], MLP
* [[Mauricijaus kovojantis judėjimas]], MMM
* [[Mozambiko FRELIMO partija]]
* [[Nigerio partija už demokratiją ir socializmą]], PNDS
* Pietų Afrikos respublikos [[Afrikos nacionalinis kongresas]], ANC
* [[Australijos darbininkų partija]], ALP
* [[Izraelio jungtinė darbininkų partija]], ILP
* [[Izraelio partija MEREC]]
* [[Japonijos socialdemokratų partija]], SPD
* [[Libano progresyvi socialistinė partija]], PSP
=== Konsultaciniai nariai ===
* [[Azerbaidžano socialdemokratų partija]], ASDP
* [[Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada]]
* [[Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomų socialdemokratų sąjunga]], SNSD
* [[Burundžio frontas už demokratiją]], FRODEBU
* [[Gajanos dirbančiosios liaudies aljansas]], WPA
* [[Ganos nacionalinis demokratinis kongresas]], NDC
* [[Grenlandijos SIUMUT partija]]
* [[Gvatemalos socialdemokratinis susivienijimas]], CSD
* [[Juodkalnijos demokratinė socialistų partija]], DPS
* [[Namibijos demokratų kongresas]], COD
* Namibijos liaudies frontas [[SWAPO]],
* Palestinos partija [[FATAH]]
* [[Paragvajaus krašto solidarumo partija]], PPS
* [[Rytų Timoro išvadavimo frontas]], FRETILIN
== Kongresai ==
* I – [[1951]] m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte]] prie Maino,
* I II – [[19511952]] m. [[Frankfurtas prie MainoMilanas|FrankfurteMilane]] prie Maino,
* II III – [[19521953]] m. [[MilanasStokholmas|MilaneStokholme]],
* III IV – [[19531955]] m. [[StokholmasLondonas|StokholmeLondone]],
* IV V – [[19551957]] m. [[LondonasViena|LondoneVienoje]],
* V VI – [[19571959]] m. [[VienaHamburgas|VienojeHamburge]],
* VI VII – [[19591961]] m. [[HamburgasRoma|HamburgeRomoje]],
* VII VIII – [[19611963]] m. [[RomaAmsterdamas|RomojeAmsterdame]],
* VIII IX – [[19631964]] m. [[AmsterdamasBriuselis|AmsterdameBriuselyje]],
* IX X – [[19641966]] m. [[BriuselisStokholmas|BriuselyjeStokholme]],
* X XI – [[19661969]] m. [[Stokholmas|StokholmeEastborne]],
* XI XII – [[19691972]] m. [[EastborneViena|Vienoje]],
* XII XIII – [[19721976]] m. [[VienaŽeneva|VienojeŽenevoje]],
* XIII XIV – [[19761978]] m. [[ŽenevaVankuveris|ŽenevojeVankuveryje]],
* XIV XV – [[19781980]] m. [[VankuverisMadridas|VankuveryjeMadride]],
* XV XVI – [[19801983]] m. [[MadridasAlbufeira|MadrideAlbufeiroje]],
* XVI XVII – [[19831986]] m. [[AlbufeiraLima|AlbufeirojeLimoje]],
* XVII XVIII – [[19861989]] m. [[LimaStokholmas|LimojeStokholme]],
* XVIII XIX – [[19891991]] m. [[StokholmasParyžius|StokholmeParyžiuje]],
* XIX XX – [[19911996]] m. [[ParyžiusNiujorkas|ParyžiujeNiujorke]], [[Jungtinės Tautos|JTO]] būstinėje,
* XX XXI – [[19961999]] m. [[NiujorkasParyžius|NiujorkeParyžiuje]], [[Jungtinės Tautos|JTO]] būstinėje,
* XXI XXII – [[19992003]] m. [[ParyžiusSan Paulas|ParyžiujeSan Paulo]],.
* XXII – [[2003]] m. [[San Paulas|San Paulo]].
== Nuorodos ==
* [http://www.socialistinternational.org/main.html Socialistų Internacionalo svetainė]
| 