Archyvistika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
Lietuvoje archyvistika plėtojama nuo [[XIX a.]] antrosios pusės. Ją [[XIX a.]] antroje pusėje – [[XX a.]] kūrė ir plėtojo rusų istorikai bei archyvarai [[Nikita Gorbačevskis]], [[Nikolajus Berežkovas]], [[Vladimiras Pašuta]], N. Bžostovskaja, lenkų – S. Ptašyckis, R. Mienickis, latvių – [[Ivanas Sprogis]], lietuvių – [[Konstantinas Jablonskis]]. Į [[TSRS]] okupacijos pabaigą tą darbą dirbo [[Algirdas Antanas Baliulis]], [[Domas Būtėnas]], [[Sigitas Jegelevičius]], E. Banionis; pirmieji trys archyvus tiria ir Lietuvai [[1990]] m. atkūrus nepriklausomybę. Daugiausia tiriama Lietuvos archyvų nuo [[XVI a.]] istorija.
Lietuvos archyvistus [[1957]]–[[1990]] m. rengė Maskvos istorijos archyvistikos institutas (dab. [[Rusijos humanitarinis universitetas]]). [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] nuo [[1966]] m. studentams istorikams skaitomi archyvistikos spec. kursai, [[1990]]–[[1996]] m. buvo rengiami archyvistai.<ref>{{VLE|I|736|[[Sigitas Jegelevičius]]|Archyvistika}}</ref> Iki 2016 m. studijuoti Archyvistiką, kaip atskirą nuo istorijos šaką, kvietė VU Komunikacijos fakultetas.
== Šaltiniai ==
| |||