|
?<!-- Išvaizda, pora žodžių-->|
30,973761(2)<!-- Atominė masė (u.m)-->|
12
128<!-- Atomo spindulys (pm)-->|
1011,8<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|
[Ne] 3s² 3p³<!-- Elektronų konfigūracija-->|
106<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|
?<!-- Jono spindulys(pm)-->|
2,19<!-- elektroneigiamumas pagal Paulingą-->|
?<!--Elektrodo potencialas-->|
-3;+3;+5<!-- Oksidacijos laipsniai-->|
1,82<!-- Tankis (g/cm³) -->|
?<!-- Šiluminė talpa (@20 °C J/g mol)-->|
0,235<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|
317,3<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|
0,63<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|
553<!-- Virimo temperatūra (K)-->|
12,4<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|
17,02<!-- Molinis tūris (cm³/mol)-->|
?<!-- Kristalinė gardelė -->|
?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
'''Fosforas''' – cheminis [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] elementas, žymimas '''P''', eilės numeris 15.
Vienintelis stabilus izotopas yra <sup>31</sup>P.
== Pavadinimo kilmė ==
Baltasis (geltonasis) fosforas tamsoje aiškiai šviečia. Ši savybė leido [[1669]] m. [[Hamburgas|Hamburgo]] [[alchemija|alchemikui]] ir vaistininkui ''Hennig Brand'' bei jo padėjėjui ''Kunckel'' atrasti šį elementą, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: {{el|phos}} – šviesa + ''phoros'' – nešantis.
== Istorija ==
Fosforą pirmasis [[1669]] m. išgavo alchemikas H. Brandas, jis kaitino [[Šlapalas|šlapalo]], [[Kvarcinis smėlis|kvarcinio smėlio]] ir anglies mišinį. 1743 m. buvo pasiūlytas pramoninis fosforo gavimo būdas, jį gaunant iš fosforito, kvarcinio smėlio ir anglies esant 1100–1300 °C temperatūrai.
== Paplitimas ==
Laisvas fosforas gamtoje nerandamas, jis būna pasiskirstęs [[Mineralas|mineraluose]], daugiausiai fosfatuose, pvz., [[Apatitas|apatito]], fosfarito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose.
== Naudojimas ==
Raudonasis fosforas yra naudojamas [[Degtukas|degtukams]], [[Puslaidininkiai|puslaidininkiams]] gaminti, taip pat [[Metalurgija|metalurgijoje]].
== Fosforas organizme ==
Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra įvairiuose audiniuose. Medžiagų apykaitoje fosfatai svarbūs kaip energijos tiekėjai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama [[Rachitas|rachitu]], kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.
Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje.
== Literatūra ==
* Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. ''Chemijos pagrindai .'' Kaunas: Technologija, 2006, 309–310 p. ISBN 9955-25-108-5.
{{elem-stub}}
{{Vikižodynas|fosforas|no=T}}
{{Commons|Phosphorus|no=T}}
[[Kategorija:Cheminiai elementai]]
| 